Tag-Archive for » veiksmas «
Nekantriai lauktas, daug skirtingų nuomonių sukėlęs, sulaukęs be galo daug pagyrų ir pasipiktinimo sulaukęs filmas manęs nei kiek nedomino. Tikriausiai dėl to, jog pasirodymo metu nebuvau matęs nei vieno Quentin Tarantino filmo. Sužavėtas “Pulp Fiction” ir “Rezervoir Dogs” nusprendžiau pažiūrėt “Kill Bill”. Keista bet vienareikšmiškos nuomonės neturiu. Kai kurios filmo dalys patiko, kai kurios ne. Apžvelgsiu abi šio filmo dalis vienu metu, nes “Kill Bill” buvo kuriamas kaip vientisas filmas, o padalintas norint sumažinti trukmę.
Istorija įtraukia nuo pat filmo pradžios: buvusi samdoma žudikė vadinama Nuotaka (Uma Thurman) atsibunda iš komos ir pradeda keršyti savo buvusios organizacijos nariams bei savo bosui – Bilui (David Carradine). Įdomi, neįprasta ir įtraukianti istorija – vienas iš Quentin’o Tarantin’o filmų bruožų. Norėčiau papasakoti daugiau, bet nenoriu nieko atskleisti.
Dauguma sutiktų veikėjų savotiškai įdomūs, bet keista, jog mažiausiai įdomus veikėjas man pasirodė Nuotaka. Kodėl? Net neįsivaizduoju. Gal dėl to, jog niekaip nesugebėjau jos užjausti ir suprasti jos motyvacijos, gal dėl to, jog nesu didelis Umos Thurman fanas. Pats geriausias veikėjas, be abejonės, Bilas. David’o Carradine’o vaidyba nuostabi, o balsas užburiantis. Padeda ir įdomus dialogas kurio nestinga visiems veikėjams (dar vienas Tarantino filmų bruožas). Carradine’o veikėjas pateikia daug įdomų ir neįprastų filosofinių minčių (labiausiai patiko Supermeno ir žmonių rasės bruožų analogija). Gaila tik tai jog jo beveik nebuvo pirmoje dalyje, o antroje Carradine’as pasirodė tik trumpame pokalbyje pradžioje ir keliolika minučių pabaigoje. Šio veikėjo potencialas mažai panaudotas.
Dėl visiem suprantamų priežasčių negaliu prižiūrėti projekto taip aktyviai, kaip norėtųsi. Tačiau dienų begy viskas grįš į senas vėžias, pažadu.
Už akių užkliuvo “Lock, Stock and Two Smoking Barrels” filmo režisieriaus, Guy Ritchie, kriminalinė komedija – “Vagišiai“. Anglų režisieriaus, angliška komedija su anglišku humoru – tikrai gera išeitis nuotaikai pakelt. Taip pagalvojęs bandžiau surast kokią kitą komediją nuotakai praskaidrint, tačiau nieko tokio neradau.
Istorija sukasi apie 84 karatų deimantą, kurio reikia kiekvienam filmo veikėjui. O jei nereikia, tuomet jis vistiek kažkaip susietas su deimantu. Deimantas keliauja iš rankų į rankas, paskui save palikdamas angliško humoro kupinas scenų virtines. Galbūt neaiškiau, tačiau tikrai įdomiau pasidarys paskaičius šį UK filmo apibūdinimą: “…žuvis, keptos bulvytės, arbata, prastas maistas, dar prastesnis oras ir ta sumauta Merė Popins – Londonas!”.
Pirmiausia, kas krinta į akis, tai režisūra. Įmantriai ir nuotakingai surežisuota filmo pradžia, primena komiksus. Ir pats angliškas humoras filme dominuoja jau nuo pat pradžių ir neišblėsta iki pat jo pabaigos. Galiu drąsiai paplot režisieriui vien už tai, jog kiekviena scena nebuvo sukurta veltui. Kiekvienas veiksmas filme turi savo atoveiksmį. Kiekvienas filmo veikėjas, vienaip ar kitaip, yra surišktas su kitais personažais.
Godzilla – milžiniška mistinė japoniška pabaisa. Pirmą kart pasirodęs kino ekrane 1954, Godzilla pasirodė 28 filmuose ir tapo Japonų pop-kultūros ikona. 1990 TriStar įgijo teisę kurti amerikietišką “Godzillos” versiją. Režisieriumi tapo Roland’as Emmerich’as. Reklamos kampanija buvo sukurta įprastu Emmerich’o stiliumi. Niekur nebuvo rodoma pilna Godzilla. Reklamose galima pamatyti nebent koją ar akį. Sužadintas žiūrovų smalsumas – viena iš pagrindinių Emmerich’o sėkmės formulės sudedamųjų dalių. Amerikietiškoji “Godzilla” žiūrovų ir kritikų įvertinta nepalankiai. Kritikuojamas atitolimas nuo originaliosios Japoniškos versijos, prasta vaidyba, logiką paneigiantys siužeto vingiai, bet finansiškai filmas pasisekė ir uždirbo beveik 400 mln. dolerių.
Filmas prasideda prancūzų branduolinių ginklų bandymų montažu ramiajame vandenyne, kurie radioaktyviomis medžiagomis apšvitina iguanų kiaušinius. Po kiek laiko, milžiniškas padaras užpuola Japonų krovininį laivą ramiajame vandenyne, nuniokoja Panamos pakrantės kaimą, nuskandina pora žvejybinių laivų netoli rytinės JAV pakrantės ir galiausiai nukeliauja į Niujorką.
Veikėjai visiškai paviršutiniški ir neįdomūs. Mokslininkas Nikas Totopolis (Matthew Broderick) taip ir neatskleidžia kodėl gelbėja pasaulį. Reporterė ir buvusi Niko mergina Odri (Maria Pitillo) apie kurią galima pasakyti tik tiek, jog ji visados atsiranda ne laiku ir ne vietoje, “tereotipinis Niujorkietis” ir Odri draugas Viktoras ir Prancūzijos spec. tarnybų atstovas Filipe Roaché (Jean Reno) pastoviai keikiantis Amerikietišką kavą. Stereotipais permirkę veikėjai – eilinis Emmerich’o filmų bruožas.
1944, antrojo pasaulinio karo įkarštis. Grupelei JAV karių, vadovaujamų Kapitono Džono Milerio, tenka surasti kažkur Normandijoje esantį eilinį Džeimsą Raianą, kurio visi trys broliai mirė kare.
Pagrindiniai veikėjai, tai aštuonių karių gružė, prie kurių vėliau prisideda ir devintasis. Veikėjai įdomūs ir įvairūs. Kai kurie gali pasirodyti karštakošiai ar truputi erzinti, bet pamąstęs kaip pasielgtum panašioje situacijoje pradedi juos suprasti, juk vyksta karas. Pyktis, baimė ir kitos neigiamos emocijos apima net ir patį psichologiškai stipriausią žmogų.
Kapitonas Donas Mileris (Tom Hanks): Nepastovios nuotaikos veikėjas. Kartais linksmas, kartais piktas, šiek tiek uždaras, bet draugiškas. Nemėgsta karo, bet tikina save, jog viskas dėl kitų gerovės.Seržantas Hovartas (Tom Sizemore), eilinis Ričardas Raibenas (Edward Burns), eilinis Danielas Džeksonas (Barry Pepper), eilinis Stenlis Melišas (Adam Goldberg), medikas Irvinas Veidas (Giovanni Ribisi) ir eilinis Adrianas Kaparzas (Vin Diesel) gali pasirodyti pasipūtę ir karštakošiški, bet tuo pačiu ir žmogiški. Filmo metu atsiskleidžia jų charakteriai ir kiekvienas jų savotiški įdomus.Kapralas Timas Apamas (Jeremy Davies) – vertėjas ir kartografas, niekada nelaikęs rankose ginklo ir pakliuvęs į grupę tik todėl, kad moka vokiškai bei prancūziškai. Žmogus pirmą kart matantis karą.
Dar viena komiksų ekranizacijos apžvalga mūsų puslapyje. Po ilgokos pertraukos kritau prieš televizorių ir prisiminęs tą linskmą ir neįpareigojančią gilintis į filmą “Iron Man” atsmosferą, nutariau paragauti ir to, ką patiekė režisierius Tim Story. Supykint nesupykino, bet desertu “Fantastiško ketverto” taip pat nepavadinčiau.
Šį kartą istorija pasakoja apie 4 žmones, įsirengusius į kosminę kelionę, kurioje jie atsitiktinai patenka į nežinomų kosminių spindulių audrą. Grįžę į žemę jie pastebi, kad kažkas vyksta. Kažkas, kas smarkiai pakeis herojų likimus…
Pirmiausia, kas krinta į akis(neskaitant Jessica Alba seksualumo), tai gražus ir puikiai atliktas darbas su spec. efektais. Jų filme apstu – tik spėk grožėtis. Įvairiausi ugnies kamuoliai, įspūdingos elektros iškrovos ir dar daugelis kitų įspūdingų spec. efektų – vienas iš nedaugelio šio filmo pliusų.
Dar vienas, neblogas dalykas filme – linskmos situacijos, kuriuos mažų mažiausiai, priverčia šyptelti. Vienintelė ir didžiausia bėda šiame aspekte yra ta, kad tų juokelių buvo mažokai. O tikrai galėjo būti daugiau…
“Žvaigždžių Kelias” (”Star Trek“) yra kultinis JAV televizijos serialas sukurtas Gene Roddenberry 1966 m. ir sulaukęs 6 tęsinių, 11 filmų, dešimčių kompiuterinių žaidimų ir šimtų knygų. “Žvaigždžių Kelias” vis dar yra viena iš labiausiai JAV pop kultūrą įtakojusių kino franšizių.
Turiu pripažinti, kad nebuvau didelis “Žvaigždžių Kelio” gerbėjas, tiesą sakant, nesu matęs nei vieno ankstesnio “Star Trek” serijos filmo ar serialo serijos, tad naujienos apie naują dalį manęs nesujaudino ir visiškai nenustebino. Pastarieji metai – komiksų adaptacijų ir seniai užmirštų idėjų prikėlimo aukso amžius, tad nenuostabu, kad atėjo ir “Žvaigždžių Kelio” eilė. Studija daug mažiau rizikuoja kurdama tęsinį jau daug gerbėjų turinčiai kino franšizei ir beveik užsigarantuoja pelną. Smagu pamatyti vaikystėje pamėgto filmo tęsinį ar komikso adaptaciją, bet, kai studijos galvoje tik pelnas, gauname tokius atmestinai sukurtus filmus kaip “Iksmenai: Pradžia” ar “Drakonų Kova: Evoliucija”.
Komentarai