Richard Curtis, prisidėjęs prie tokių angliško kino komedijų kaip “Bridžitos Džouns dienoraštis“, “Pono Byno atostogos” ir pan, sukūrė dar vieną angliško humoro perliuką. Šį kart režisierius ne tik režisavo filmą, tačiau ir pats parašė scenarijų. Trumpai tariant, didžiuosiuose ekranuose dar vienas anglų iškeptas komedijinis blynas. Ar prisvilo ? Atsakysiu taip: grojant tokiai muzikai blynai nesvyla…

Filmo istorija pasakoja apie 1960-uosius, kuomet Didžiosios Britanijos radijas grojo vos kelias minutes popso ir roko kasdien. Keletas didžėjų aktyvistų, gyvena laive ir pakaitomis leidžia muziką kiaurą parą, o jų balso ir leidžiamos muzikos laukia pusė Britanijos gyventojų, t.y. 25 milijonai žmonių kiekvieną mielą dieną. Filmas, nebūtų filmu jei neatsirastų pikti dėdės, kuriem “Radio Rock” laivas tiesiog nepatinka…

Nors dažniausiai angliškoms komedijoms būdingas ir angliškas humoras, tačiau šiame filme, kaip bebūtų keista, to specifinio humoro nelabai matysime ir girdėsime. Vietoj jo, pasakojant istoriją, kūrėjai nusprendė ją pagardinti labiau amerikietišku humoru. Humoru apie seksą ir… apie seksą. Lėkštokas, paprastas ir ganėtinai banalus humoras neverčia kvatotis, tačiau linskma atmosfera filme vistiek sukuriama.