Šis filmas buvo mano laukiamiausių sąraše dar prieš jam pasirodant. Tiesa, iš filmo nesitikėjau nieko ypatingo, laukiau jo tokio, koks jis ir buvo – neįpareigojantis, nuotaikingas ir kupinas veiksmo ir spec. efektų. Iš esmės, filmas iš tų, kurie daugiau nieko ir neturi, skirti smagiai praleisti 2 valandas – nieko daugiau. Vaidyba vidutiniška, scenarijujus paviršutiniškas, o logikos filme dar mažiau nei “Transformeriuose“. Visgi, filme buvo kažkas tokio, kas, pažiūrėjus filmą, leido nesiskųsti.

Keista, tačiau pirma kas krinta į akis – neturi nieko bendro su filmo turiniu. Turiu omeny kvailai, mūsų kalbininkų, išverstą filmo pavadinimą. Nesusiklaidinkit, nėra ten jokių eilinių Džo, o tas Džo – elitinė, slapta ir be galo svarbi amerikiečių organizacija, kovojanti prieš pasaulinį terorizmą. Žinoma, Holivudas nebūtų Holivudas jei filme neatsirastų dar vienas, kone identiškas slaptas būrys. Esminis skirtumas tas, kad pastarasis – kupinas blogio…

Ir nors pats scenarijus taip smarkiai ir akivaidžiai kertasi su logika, pati jo įdėja savotiškai kaustė prie ekrano. Nano technologijos, jų panaudojimas įvariems tikslams ir įvariuose kategorijuose – kažkas įdomesnio ir ne taip nuvalkioto. Tiesa, pažiūrėjus filmą, pagalvojau, kad jei kūrėjai būtų truputį kitaip pažiūrėję į filmo scenarijų – iš jo būtų buvę įmanoma išspausti kažką įdomaus ir rimto. Visgi, filmas statytas pagal amerikiečių animacinį filmuką, tad ir pats filmas – labiau amerikiečiams.