“Lemtingo posūkio” trilogija turi vieną įdomią detalę – kiekvienam filmui režisuoti paskiriamas vis naujas režisierius. Šį kart, trečiojoje dalyje, prodiuseriai režisieriaus kėdę patekėjo Declan O’Brien‘ui. Kuris, kaip pasirodo, neturi visiškai jokios patirties kino industrijoje, jei neskaitysim keletos parašytų scenarijų serialams bei keletos režisuotų serialų. Kurie, beje, buvo nesėkmingi. Žodžiu, patirties režisuojant filmus – nėra, o tai atsispindi ir pačiame filme.

Jei trumpai prisimintume pirmąsias dalis tai galėtume drąsiai teigti, jog pirmoji buvo geresnė už antrąją. Viena vertus, pirmoji labiau išpildė savo žanrą, sukurdama pakankamai didelę įtampą viso filmo metu. O tuo tarp antroji, labiau orentavosi į senuosius filmo gerbėjus, tad sukūrė tokį tęsinį, kuris patiks tik tiems, kuriem patiko ir pirmoji dalis. Visgi, “Lemtingas posūkis 2” visišikai prarado savo varikliuką – įtampą, tad antroji dalis pasižymėjo tik kanibalų/žmogėdrų istorijos aiškinimu bei žmonių pjaustimu. Buvo įdomu, tačiau filmas nebuvo toks geras, kaip trilogijos pirmtakas.