Turiu pripažinti, jog nemėgstu Nicolas Cage. Esu matęs tik du jo filmus: “Next” ir “Gone in Sixty Seconds” ir abu man nepatiko. Nežinau kodėl, bet tiesiog jaučiu jam antipatiją. Gal tai jo šukuosena? Bet apie “Knowing”, iš pažįstamų žmonių, girdėjau palankių komentarų, tad nusprendžiau pažiūrėti, bet daug nesitikėjau. Stengiausi žiūrėti be išankstinio nusistatymo prieš Cage’a ir buvau maloniai nustebintas. Bent jau iš pradžių…

Filmas prasideda prieš 50 metų. Mokyklos vadovybė nusprendžia užkasti laiko kapsulę su vaikų piešiniais, kuriuose jei pavaizdavo savo įsvaizduojamą ateitį. Viena keista mergaitė, vietoj piešinio, visą lapą užpildo skaičiais. Po 50 metų, atidarius kapsulę, piešiniai išdalijami dabartiniaims vaikams. Mokslininko ir našlio Džono Kostlerio (Nicolas Cage) sūnus Keilebas gauna keistosios mergaitės skaičių lapą. Jį pamatęs ir pradėjęs šifruoti Džonas pastebi, kad jame surašytos visos, nuo 1959 metų įvykusios, katastrofos nusinešusios daug aukų ir įrašytos dar trys neįvykusios.

Siužetas skamba įdomiai ir jis išties įdomus, bent jau 2/3 filmo. Atskleisiu vieną siužeto vingį. Filme pasirodo ateiviai. Nesakysiu kodėl, bet, mano nuomone, tai visiškai sugadino filmą. Pabaiga pakeitė filmo atmosferą. Iš intruguojančio ir paslaptingo jis tiesiog tapo keistu. Džono draugė Diana(Rose Byrne) pabaigoje pradėjo šūkauti ir klykauti. Nicolas Cage’o veidas medinis (kaip visada), šukuosena juokinga (kaip visada) ir jis beveik neparodo emocijų išskyrus apgailėtiną verkimą pabaigoje.Jo veikėjas primena Tom Hanks filme “The Da Vinci Code”, bet dar blankesnis ir toks pat neįdomus.