“Antrosios dalies istorija, tai istorija, pagal kurią norėjome statyti jau pirmąją “Wolwerine” dalį, tačiau Tom Rothman(Fox galva) norėjo, jog pirmiausia būtų parodyta originali istorija. Šis filmas bus kuriamas Ernio ir Mariko santykiu pagrindu.  Beje, Mariko – japonų nusikaltėlių vadeivos dukra. Mums labai pasisekė, jog turime istoriją, kuri mums labai priimtina. Mes norėjome geriausio režisieriaus, todėl mūsų žvilgniai nukrypo į Chris McQuarrie (”Valkirija“, “Paprasti Įtariamieji“). Jis tikrai pasinėręs į visą šį reikalą!

Mes norime filmą padaryti kiek galima autentiškesnį, todėl galimas daiktas, kad filmas bus filmuojamas Japonijoje. Taip pat tikimės, jog Fox konsulatas Japonijoje mums padės, nes ten visiškai kitokia kultūra ir mes nenorime jos pavaizduoti kitaip, nei yra iš tikrųjų. Manau, jog veikėjai, greičiausiai, kalbės angliškai, užuot kalbėję japoniškai su angliškais subtitrais.

Kas gero apie šią sagos dalį, tai jog Ernis kovos kitokiu stiliumi nei jis tą darė iki šiol. Samurajai, ninzės, japonų kultūros ginklai, kitoks kovos stilius. Tai kardinaliai pakeis kovos stilių ir tai neabejotinai bus nepakartojama!”

Šį kartą istorija pasakoja apie 4 žmones, įsirengusius į kosminę kelionę, kurioje jie atsitiktinai patenka į nežinomų kosminių spindulių audrą. Grįžę į žemę jie pastebi, kad kažkas vyksta. Kažkas, kas smarkiai pakeis herojų likimus…

Pirmiausia, kas krinta į akis(neskaitant Jessica Alba seksualumo), tai gražus ir puikiai atliktas darbas su spec. efektais. Jų filme apstu – tik spėk grožėtis. Įvairiausi ugnies kamuoliai, įspūdingos elektros iškrovos ir dar daugelis kitų įspūdingų spec. efektų – vienas iš nedaugelio šio filmo pliusų.

Dar vienas, neblogas dalykas filme – linskmos situacijos, kuriuos mažų mažiausiai, priverčia šyptelti. Vienintelė ir didžiausia bėda šiame aspekte yra ta, kad tų juokelių buvo mažokai. O tikrai galėjo būti daugiau…

Pagrindinis filmo žanro elementas – veiksmas, tačiau labai keista, jog to veiksmo filme buvo, iš esmės, nedaug. Labai įdomu apie ką galvojo režisieriai ir scenarijaus autoriai, kurdami šią komiksų ekranizaciją. Nors filmo įdėja tiesiog prašėsi veiksmo ir jo galėta sukurti tikrai nemažai, tačiau kūrėjai padirbėjo iš peties… griaudami filmo įdėją. Trumpai tariant – veiksmo scenų filme, kaip komiksų ekranizacijo, tikrai labai nedaug. Bent tiek, kad tas scenos, kuriuose veiksmo buvo, nėra blogos.

Kalbant apie pagrindinius veikėjus filme – jie standartiški ir nelabai įdomūs. Vienintelis veikėjas, kuris nėra visiškai neįdomus – Benas Grimas. Ir juokelių palaidė, ir šiaip buvo linksma jį stebėti. Kiti veikėjai – tokie standartiniai ir stereotipiški. Kitaip tariant – nuobodoki.

Taip pat, esminis dalykas, krintantis į akis – filmo trukmė. Filmas netrunką nė dviejų valandų, jei tiksliau – 106 minutes. Iš vienos pusės labai keista, nes per tokį, santykinai trumpą laiką, vargiai galima išplėtoti veikėjų charakterius, juolab, kad čia komiksų ekranizacija, kuriuoje veiksmas turėtų lietis per kraštus(Watchmen – išimtis), tačiau nebuvo nei daug veiksmo, nei išplėtotų veikejų. Negerai… Dėl filmo trukmės – iš kitos pusės, galbūt visai gerai, nes filmas nėra iš tų, kurios pažiūrėjus norisi dar.

Verdiktas: Ganėtinai prasta komiksų ekranizacija. Prisiekusiems fantastikos mėgėjams filmas neturėtų pasirodyti itin prastas, tačiau išrankesnis žiūrovas turėtų nusivilti filmu. Tikėkimės antroji filmo dalis nėra tokia bloga.

Komiksų ekranizacijos visuomet buvo įdomios kino mėgėjams. Tai taip pat puikus būdas patraukti žiūrovo akį, bei pasipelnyti iš seniai žinomos įdėjos. “Stebėtojų lyga” – ne išimtis, taip pat garsiai reklamuota ir sulaukusi gausybės žiūrovų dėmesio. Tiesa, reklama buvo kiek apgaulinga, tad tie, kurie eidami į filmą tikėjosi kažko panašaus į “Tamsos Riterį” – smarkiai apsiriko. Filme nėra nei gausybės veiksmo, nei įpatingų super-herojų. Visgi, tik vienas filmo herojus turėjo išskirtinių galių, o kiti buvo tiesiog žmonės su kostiumais…

“X-menai”, “Žmogus-voras”,  “Betmenas” – visiems žinomos komiksų ekranizacijos. Pažystami veikėjai, daug veiksmo ir įspūdingi spec. efektai vienija šiuos filmus. Ar “Stebėtojų lyga” iš tokių filmų ? Na nevisai… Filmo režisierius Zack’as Snyder’as nusprendė pateikti kiek kitokį komiksų ekranizacijos variantą. Parodyti tą tamsų ir savotišką super-herojų gyvenimą, kuris nėra parodomas panašaus tipo filmuose. Įdomus sprendimas, ar ne ?

Kalbant apie filmo režisierių Z. Snyder’ą, jam reikia padėkoti vien už pastangas sukurti kažką kitokio ir neįprasto. Ar jam pavyko ? Taip, jis tikrai sukūrė tą kitokį, unikalų, savo šarmo turintį filmą, tačiau vienas klausimas vistiek lieka atviras – ar tas kurinys patiks žiūrovui ?

Diskutuoti galima ilgai ir nuobodžiai, nes filmas yra iš tų, kurie vieniems gali palikti neišdildomą įspūdį, o kitiems sukelti aibę neigiamų emocijų. Tiems, kurie yra ištroškę veiksmo, bei spec. efektų ar tiesiog nemėgsta draminio žanro filmų – šis filmas ne jums. Sakydamas “draminis žanras” būtent tai ir turuiu omeny – 3 valandos gudrių dialogų, veikėjų charakterių ir istorijų analizavimas papildytas šusniu įspūdingų kovų scenų, bei keliais spec. efektais. Tikriausiai būtų nuobodu, jei nebūtų įdomu.

Realiai filmas skirtas tiems, kurie įdomų scenarijų, nenuspėjamus jo vingius ar protingus dialogus vertina labiau nei nesustojantį veiksmą ar įspūdingus spec. efektus. Tačiau pastarųjų buvo ir “Stebėtojų lygoje“. Tiesa sakant, net ganėtinai įspūdingų, tiesiog jų nebuvo tiek daug, kiek galėjo norėtis.  Šusnis įdpūdingų kovos scenų, keletas sprogimų ir teleportacijos manevrai – tai viskas kas labiausiai krito į akį iš šio aspekto. Taip pat, verta paminėti, kad kovos scenos labai priminė scenas iš filmo “300″. Visgi filmus režisavo tas pats režisierius.

Scenarijaus vingių spėliojimą ar nuolatinį veikėjų ir scenų analizavimą praturtino kone tobulas kompozitorių darbas. Dainos, dainų intarpai, melodijos buvo įdėtos kaip ten kur ir reikia. Tačiau vėlgi – visas garso takelis ganėtinai savotiškas. Raminantis ir kerintis, kas ne visiems gali patikti. Ir šiaip garso takelio buvo kiek daugiau, nei aš įpratęs girdėti, tad kitiems tai gali kiek pabosti ar įkirėti, tačiau man jo buvo kaip tik tiek, kiek ir reikėjo.

Filmas nėra iš tų, kuriuose visuomet nugali gėris ar blogis. Filmas paremtas principu, kad nelaimi niekas, o pagrindinė filmo įdėja – “ar tikslas pateisina priemones?”.

Verdiktas: Filmas skirtas tiems, kurie nėra sugadinti holivudinių nesamonių ir mėgsta filmus su gilesne mintim. Filmus, kurie sukelia apmastymų bangas, bei įtraukia savo scenarijumi, o ne spec. efektais.