Tag-Archive for » Komedijos «
Tikriausiai niekas nenuginčys fakto, jog amerikietiško tipo komedijos apie nieką, su daug nešvankybių ir jaunatviškai kvailo humoro – vis dar populiaros. Skirtumas tarp tokių amerikietiškų komedijų ir šio filmo yra tas, jog šis filmas – australiškas. Žinoma, yra ir daug tokių, kurie tokio tipo humoro nesupranta ar jis jiems tiesiog nepriimtinas. Aš priklausau tai grupei, kurie neturi nieko prieš tokias komedijas. Beje, šis filmas sukurtas pagal australų serialą “Pizza”, kuris pasirodė dar 2000-aisiais.
Iškart paminėsiu, jog ši komedija tikrai apie nieką. Kupina baisiai linksmų, bet logiškai nepaaiškinamų situacijų, tačiau vistiek apie nieką. Tos nelogiškos situacijos nėra baisiai nerealios kaip antai filme “Žąsine, kur mano automobilis”, tačiau vistiek pakankamai prieštaraujančios logikos dėsniams. Kažkam tai patiks – kažkam nelabai, bet komedija tikrai juokinga ir stebina savo kvailumu.
Apie scenarijų taip pat nėra ką pasakyti. “Fat Pizza” picerijos darbuotojai pristatinėja picas į namus, o jų bosas – Bobo – 40-metis skaistuolis, kuris išteka su mergina… kurią užsisakė internetu… Užsisakė ne prostitutę, o žmoną. Internetu. O Bobo darbuotojai nori jam surengti įsimintiną bernvakarį su striptizo šokėjomis. Tačiau kas be ko, išvežiojant picas ir rengiant bernvakarį atsitinka tokių neįtikėtinai kvailų situacijų, kad visi veikėjų planai verčiasi aukštyn kojom.
Angliškas humoras visuomet traukė išrankesnių žiūrovų akį, o gal ir tų, kuriems tiesiog pabodo amerikietiško tipo juokeliai. Juodasis humoras traukė žiūrovus, nes jis yra ne tradicinis. Komedijų su joduoju humoru tikrai nėra daug, tad žiūrint kiekvieną, kurioje tokia dozė yra, visuomet galima tikėtis kažko naujo ir neįprasto. O ar kada nors teko matyti britų juodojo humoro komediją ? Kas matė, kas nematė, o aš net sapnuot nesapnavau apie tokį dalyką. Visgi, Frank Oz paėmė ir surežisavo tokią, beveik pusantros valandos trunkančią, komediją. Ačiū jam!
Istorija pasakoja apie šeimą(giminę), kuri neteko sau artimo žmogaus. Visi liūdni ir sutrikę, laukia akimirkos kada galės palaidoti mirusįjį, tačiau prieš tai reikia atsisveikinti su mirusiuoju pagal visas britam būdingas tradicijas. O tai, kaip pasirodo, lengva tikrai nebus…
Filmo laikas ir erdvė yra visiškai apibrėžta ir ribota. Viskas vyksta būtent per laidotuves, mirusiojo sūnaus namuose. Iš dalies tai gerai, nes spėjama susidraugauti su kiekvienu namų pakampiu, nereikia pratintis prie besikeičiančio laiko ar vietovės. Kita vertus ir per tas beveik pusantros valandos, kažin kiek tų veiksmo vietų ir tepakeisi…
20th Century Fox prakalbo apie trečiąją “Didžiosios Motušės namai” dalį. Kompanija paskelbė, jog parašyti scenarijų pavedė Randi Mayem Singer, kuris dar 1993 metais parašė scenarijų filmui “Mrs. Doubtfire“. Malonu, kad filmui scenarijų rašo žmogus, kadaise parašęs scenarijų filmui, kurio pagrindiniame plane taip pat esti milžiniškas senutės kostiumas.
Tikriausiai prisimenate, kad filmai pasakoja apie slaptą agentą, kuriam reikėjo įlysti į siaubingai storos moteriškės kostiumą ir apsimesti Didžiąją Motuše. Skamba juokingai ir kvailai, o atrodo dar juokingiau ir kvailiau. Nors gal labiau kvailai, nei juokingai.
Tiesa, labai įdomu ką naujo sugalvos filmo kūrėjai, nes atrodo matėme jau viską. O ir tai ką matėme paliko ne tokį didelį įspūdį. Tad tikėkimės kūrėjai atras kažką unikalaus ir trečioji dalis nebus toks pat kaip pirmosios dalys. Visgi norisi kažko naujo šioje filmų serijoje.
Humoras – ko gero pati subjektyviausia filmų detalė. Ko gero kiekvienas turi savo unikalų, specifinį humoro jausmą, tačiau “Pagirios Las Vegase” yra vienas iš tokių filmų, kurie turėtų patikti kone kiekvienam! Nors kita vertus, filmo kūrėjai labiau orientavosi į jaunesniąją publiką, tačiau filmas turėtų sukelti juoką ir vyresniam žiūrovui.
Filmas tikrai yra iš tų, kuriuos bus galima žiūrėti ne vieną ir ne du kartus. Tikrai, nebeatmenu komedijos, kuri galėtų bent kažkiek lygintis su “Pagirios Las Vegase“. Kita vertus, “Haroldas ir Kumaras”, “Kietakiaušiai” ar “Žąsine, kur mano automobilis”, yra kažkiek panašūs tiek savo istorija, tiek sukeliamomis juoko dozėmis.
Tiesa, nors pati filmo įdėja kone identiška filmo “Žąsine, kur mano automobilis” įdėjai, “Pagirios Las Vegase“, ko gero, daug geresnis už savo “pirmtaką”. Realistiškesnės situacijos, daugiau juokelių, labiau įtraukiantis scenarijus – kažkas tokio, kodėl drysčiau pripažinti “Pagirios Las Vegase” pranašumą.
Komentarai