Tag-Archive for » knygos ekranizacija «
5 laimėti Oskarai, 4 šio trofėjaus nominacijos, dar 28 laimėjimai ir 7 nominacijos, aukščiausi reitingai įvairiuose filmų vertinimo sistemose ir Jack Nicholson priešakyje – štai kaip atrodo 1975 metų filmas “Skrydis virš gegutės lizdo“.
Tiesa, pasirodė truputį juokinga, jog Jack Nicholson’as į pagrindinio aktoriaus vietą papuolė tik tuomet, kai vaidmens atsisakė kitas aktorius. Kodėl juokinga ? Todėl, kad vargiai įsivaizduoju ką nors geriau suvaidinantį J.Nicholson’o personažą – R.P. McMurphy, kurį ligoninės draugai vadino tiesiog Maku.
Apie vaidybą daug kalbėt net neverta. 2 Oskarai už geriausią vaidybą – J.Nicholson’ui ir Louise Fletcher. Abu pagrindinėse rolėse(leading role). Ir ne veltui daugelis skanduoja, jog tai geriausias Nicholson’o vaidmuo apskritai jo karjeroje. Mano manymu, vaidybą šiame filme galėtume lyginti ir su jo vaidyba “The Shining” filme. Bet kokiu atveju, filme vaidyba – neprilygstamai nuostabi.
Iš pirmo žvilgsnio filmo istorija gan paprasta: McMurphy yra agresyvus, karštakošis ir ūmaus charakterio žmogus, ne vieną naktį praleidęs už grotų. Išėjęs į laisvę, jis dirba fermoje, tačiau jo darbdaviai jį atsiunčia į psichiatrinę ligoninę, kad daktarai išsiaiškintų ar jis yra psichinis ligonis ar perdėtas agresyvumas – tiesiog jo ydingo charakterio bruožas. Ir kaip manote, ar dalinai sveikas ir laisvės ištroškęs, ūmus žmogus, laikysis psichiatrinės ligoninės nustatyto grafiko ? Vargiai… Jis, iškeitęs kalėjimą į psichiatrinę ligoninę, pradeda gaivinti ligonių sąmonę bei ardyti nusistovėjusią ligoninės tvarką.
Tikriausiai niekada nebūčiau pažiūrėjęs išliaupsinto filmo “Saulėlydis“, nes pasiklausęs ir paskaitęs patikimų šaltinių nuomones, nusprendžiau, kad verčiau susilaikysiu ir pažiūrėsiu kažką geresnio. Ir visai tarp kitko, radau kažką panašaus į “Twilight” – filmą “Įsileisk mane“. Romantiška siaubo drama, skamba keistai, bet pasidomėjus, jog kai kurie kino kritikai filmą vertina daug geriau nei “Saulėlydį” – nedvėjojau. Juolab, kad visuomet jaučiau simpatiją ne Amerikoje pastatytiems filmas. Šis – švedų režisieriaus Tomas Alfredson’o.
Pirmiausia noriu pabrėžti, jog filme siaubo nėra. Visas siaubas esti tame, jog filmo įdėja sukasi apie vampyrę. O vampyrai visuomet, daugiau ar mažiau, buvo priskiriami prie siaubo žanro veikėjų. Tačiau šiame filme vampyrai pateikiami visiškai kitaip. Taip, visi žinome kas per vieni tie vampyrai – bijantys šviesos, siurbiantys kraują, bijantys česnakų, kryžių ir šventinto vandens. Taip toliau ir panašiai. Ir kiekvienas režisierius, kuriantis filmą apie vampyrus, atsirenka šias jų savybes, bei pateikia jas savaip. Tomas Alfredson‘as taip pat pateikė jas savaip. Ir pateikė taip, kad žiūrovas neliktų abėjingas, nes filme pamatysim kažką unikalesnio, o nebe nuvalkiotus vampyrų paveikslus. Būtent todėl, jog vampyrai pateikiami savotiškai – šis filmas tampa išskirtiniu.
Komentarai