Šokolado sirupas buvo panaudotas vietoj kraujo įžymiojoje, 45 sekundžių trukmės dušo scenoje Alfred Hitchcock’o filme “Pshichopatas“. Scenai nufilmuoti prireikė 7 dienų.

Liūto kostiumai, filme “Ozo Burtininkas” buvo padaryti iš tikrų liūtų.

Šerlokas Holmsas niekada nėra pasakęs “Elementaru, Vatsonai”.

Filme “Kasablanka“, Humphrey Bogart niekada nėra pasakęs “Bandyk dar kartą, Samai”.

Kiekvienoje “Seinfeld” serijoje kažkur pasirodo Supermenas.

Antino Donaldo komiskai buvo uždrausti Suomijoje, nes antinas nemūvėjo kelnių.

Visi laikrodžiai filme “Bulvarinis skaitalas” yra užstrigę ties 4:20 valanda.

Filmas “Vidurnakčio kaubojus” buvo pirmasis ne pornografinis filmas, gavęs X reitingą.

Marlon Brando gavo 4 milijonus dolerių už savo 10 minučių pasirodymą filme “Supermenas“.

Ilgiausias bučinys Holivudiškame filme buvo atliktas filme “You’re in the Army Now“. Jis truko 3 minutes ir 3 sekundes.

Liverpūlis yra dažniausiai filmuojamas Britų miestas.

Bruce Lee buvo toks greitas, kad filmų kūrėjai turėdavo sulėtinti filmą, jog žiūrovas galėtų matyti jo judesius.

Filmo “Vėjo nublokšti” prodiuseriai turėjo sumokėti 5,000 dolerių baudą už tai, jog filmo dialogose skambėjo žodis “damn”.

Filmas “Krikštatėvis” buvo pirmasis po 20 metų, kuriame Marlon Brando reikėjo pereiti atranką.

Perskaitęs filmo “Vyrai juodais drabužiais” scenarijų, Will Smith’as nenorėjo vaidinti filme, tačiau vaidinti jį įkalbėjo jo žmona.

Online.tt.lt
+ Daugybė filmų
+ Filmų peržiūros nemokamos
+ Patrauklus dizainas
+ Dažnai atnaujinamas turinys
+ Talpinami ne tik filmai, bet ir laidos bei serialai
+ Puslapyje mažai reklamų

Filmai-Online.lt
+ Patrauklus dizainas
+ Dažnai atnaujinamas turinys
+ Nereikalinga registracija
+ Puslapis neapkrautas reklamomis ir paveikslėliais

LZD.lt
+ Patrauklus akiai dizainas
+ Norint žiūrėti filmą, nereikia registruotis
+ Visi filmai lietuvių kalba

- Ganėtinai nepatogus puslapio valdymas
- Sąlyginai daug reklamos
- Filmai sukarpyti į keletą video klipų

Filmsbase.net
+ Be filmų, puslapis talpina ir kino naujienas
+ Patrauklus dizainas

- Per dieną galima pažiūrėti tik 1 filmą, kitais atvejais teks mokėti
- Norint žiūrėti filmus reikia užsiregistruoti
- Retokai atnaujinamas puslapio turinys
- Ganėtinai nepatogus puslapio valdymas

ManoKinas.lt
+ Paprastas ir akiai malonus dizainas
+ Paprastas ir patogus puslapio valdymas
+ Norint žiūrėti filmą, nereikia registruotis

- Naujas puslapis su mažai turinio
- Visi filmai tik anglų arba rusų kalbomis
- Neišsamus filmo aprašymas

Spielberg’as džiaugasi, šiuo Redford’o žingsniu: “Mes esame labai laimingi, jog būtent Redford’as kurs šį filmą. Jo filmas bus visiškai kitoks, palyginus su mūsų DreamWorks filmu. Mes taip pat tikime, jog tai pridės ir potencialios komercinės naudos mūsų filmui.” Baigdamas Spielberg’as pasakė, jog Linkolno  tema yra neišsemiama.

Redford’o “Konspiratorius” pasakos apie jauną moterį, kuri buvo apkaltina rengianti sąmokslą prieš Linkolną. Tuo tarpu Spielberg’o filmas pasakos apie Linkolno kančią dėl civilinio karo. Dabar Tony Kushner peržiūri Spielberg’o filmo scenarijų.

Ar Ed‘o Wood‘o filmai išties tokie blogi? Taip! Jie nufilmuote per saviatę, aktoriai surinkti “nuo gatvės”, dažniausiai tie kurie finansavo jo filmus. Juose visiškai neatkreiptas dėmesys į smulkmenas. Vidurdienis pasikeičia į naktį akimirksniu. Eidami aktoriai netyčia užkliūna už kartoninų antkapių ir juos nuverčia, kai kurie kadrai panaudojami porą kartų, skraidančios lėkštės akivaizdžiai netikros, matosi netgi siūlai ant kurių jos pakabintos, bet Ed‘ui tai visiškai nesvarbu. Jam svarbiausia istorija kurią jis nori papasakoti. Wood‘as įkvėpmio sėmėsi iš Orson‘o Welles‘o – žmogaus vadinamu pačiu geriausiumi režsieriumi per visą kino istoriją. Kartą susitikę jie aptarė kino prasmę. Jie visiškai skirtingi, bet pukiai vienas kitą supranta. Ironiška…

Vienintėlis tikras aktorius kuris vaidino Ed‘o Wood‘o  filmuose – Bela Lugosi. Kadaise, Bela Lugosi buvo pasaulinio lygio žvaigždė, jis buvo originalusis Drakula, bet tuo metu Lugosi‘s jau buvo pasenęs ir niekam nebeįdomus, įklimpęs į narkotikus. Susipažinęs su Ed‘u Wood‘u, jis filmavosi Wood‘o filmuose iki pat mirties. Net jam mirus, Ed‘as Wood‘as naudojo senus kadrus su Lugosi‘u naujuose savo filmuose.

Vaidyba šiame filme tiesiog pasakiška. Johnny Depp‘o Ed‘as Wood‘as toks kokį jį ir įsvaizdavau. Linksmas, optimistiškas, kūrybingas ir nesuprastas.Martin‘as Landau‘as suvaidino Bela Lugosi nuostabiai. Atrodo jog ten ištikro būtų Lugosi‘s. Antraplaniai aktoriai taipogi vaidina puikiai.

Filmo stilius taip pat įdomus. Viskas nufilmuota nespalvotai, kartais parinktas neįprastas filmavimo kampas, o kadrai su važiuojančia mašina nufilmuoti senuoju stiliumi – judantis vaizdas už stovinčios mašinos. Muzika parinkta tiesiai iš 1940tūjų metų siaubo filmų. Visa tai padeda įsijausti į to meto atmosferą.

Verdiktas: ‘‘Ed Wood” – išties įdomi, pukiai suvaidinta ir nufilmuota istorija apie nepaprastą ir nesuprastą, talento stokojančią, bet kiną mylinčią asmenybę.

Visų pirmiausia, filmas pastatytas ne holivude. Ir net ne Amerikoje, o gan toli nuo jos, bet arti mūsų. Filmą pastatė netolimi mūsų kaimynai estai. Ir dėl šio fakto filmo kokybė nė kiek nenukentėjo, anaiptol, drįsčiau abejoti ar kas nors galėjo filmo įdėją įgyvendinti geriau.

Visų antra, filmas pastatytas remiantis labai jau gyvenimiška(bent jau iš moksleivių pusės) įdėja. Patyčios ir smurtas – štai apie ką šis filmas.

Filmo istorija sukasi apie vieną klasę, kurioje mokosi Josepas – klasės moksliukas, nuolat kenčiantis klasės draugų patyčias, smurtą bei neapykantos proveržius. Klasiokai be jokio gailesčio tyčiojasi iš Josepo visais įmanomais ir kasdien vis žiauresniais būdais. Tačiau vienas iš klasės draugų, nepripažinęs tokio elgesio, pradeda Josepą ginti ir pats palaipsniui tampa klasės sadizmo objektu.

Filmas galbūt ir nebūtų toks išskirtinis, tačiau jame tos išdaigos ar patyčios pateikiamos daug žiauriau, su aštriu neapykantos ir sadizmo prieskoniu. Pats filmas sukuria tokį natūralumo jausmą, kokio senokai nejaučiau. Žiūri filmą ir matai, kad visa ta aplinka ir tas mokyklos gyvenimas, nors ir ne visai toks, tačiau labai jau pažįstamas.

Filmas trunka beveik 2 valandas, tačiau nie kiek neprailgsta. Anaiptol, filmas prabėga labai greit, o bežiūrint jį net nebuvo kilusi mintis pasižiūrėti kiek laiko liko iki jo pabaigos. Prikaustantis filmas, kuris tiesiog priverčia spėlioti kas bus toliau.

Žiūrint filmą kyla begalės emocijų, nuo gailesčio iki neapykantos. Tiesa sakant, nežinau tokio filmo, per kurį būčiau taip norėjęs, jog tuos smurtautuojus kas nors gerai pamokytų. Ta neapykanta jiems tiesiog virte virė viso filmo metu.

Nekomentuosiu nei aktorių, nei operatorių ar režisierių darbo, svarbiausias ir esminis dalykas, kad jokia filmo kūrėjų grandis nesugadino nei pačio filmo, nei jo atmosferos. Ir nors filmo žanras – drama, bei veiksmo jame tikrai nėra daug, jis turėtų patikti net ir veiksmo fanatikams. Kita vertus, filmo pabaiga atperka bet kokį veiksmo stygių.

Verdiktas: Filmą tikrai įtraukiu į savo, jei ne geriausių tai labai gerų filmų sąrašą. Filmo nerekomenduočiau žiūrėti labai silpnų nervų žiūrovams, tačiau, manau, kad kiekvienas moksleivis turėtų jį pamatyti bei įvertinti.

O istorija sako, jog apie 1990-uosius metus, jaunas, 20 metų vaikinukas, Christopher McCandless, pabaigęs mokyklą ir prisiskaitęs Tolstojaus ir M.Tveno knygų, nusprendžia, kad materealusis pasaulis – ne jam. Paaukojęs tėvų, koledžui skirtus pinigus labdarai, jis keliauja po Ameriką be pinigų, po truputėlį bandydamas įgyvendinti savo svajonę – nukeliauti į Aliaską ir ten praleisti visą savo likusį gyvenimą.

Filmo režisierius, Sean Penn, 10 metų įkalbinėjo vaikino tėvus, kad šie leistų statyti filmą apie jų sūnų. Galiausiai, tėvai sutiko ir visaip kaip tik galėjo, režisieriui padėjo statyti šį filmą.

“Into the Wild“(lietuviškai tąriasi baisiai keistai) – vienas iš tų retų filmų, kuriuos geriausia(ir patartina) žiūrėti vieniems, niekeno netrukdomėms, nes filmui suprasti ir į jį įsijausti reikia visiško atsipalaidavimo.

Labiausiai filme žavėjo kompozicija. Ji tiesiog užburianti. Tiesa sakant, jokio panašaus garso takelio girdėti neteko. Klausydamas tai ką siulo filmas, kartkartėmis pats nejučiomis visa galva pasineri į tą filmo harmoniją. Trumpai tariant – garso takelis išties kilsteli filmą aukštyn.

Dar labai įstrigo ir žavėjo nuostabi aktorių vaidyba. Pagrindinio vaidmens atlikėjas, Emile Hirsch, su savo užduotimi susidorojo kuo puikiausiai. Jis ganėtinai meistriškai perteikė tą neįprastą naturalumą, kuris lydėjo jį viso filmo metu. Žodžiu, tiek pagrindinių, tiek ir antraplanių aktorių vaidybą buvo mažų mažiausiai puiki. Taip pat verta paminėti, kad filmo režisierius, beje ir aktorius, pats norėjo užimti pagrindinio vaidmens vietą, tačiau negalėjo to padaryti dėl savo amžiaus.

Net jei filme ir nerasti to kabliuko, kuris jus įtrauktų į filmą ar nerasite nieko tokio kas jus sužavėtų – visuomet galėsite grožėtis filme pateikiama gamtos harmonija. Daugiau ar mažiau, bet ji išties ramina ir atpalaiduoja.

Labai svarbu kaip smarkiai filmas jus įtrauks į savo įstoriją. Jei jūs rasit tą filmo kabliuką ir visa galva pasinersit į filmą – jis tikrai jus sužavės, tačiau jei to kabliuko nerasit, tai pasirodys kone nuobodžiausias filmas kokį esat matę. Nes filmas tikrai yra, kone, “lėčiausias” ir labiausiai prailgęs filmą kokį tik esu matęs. Filmas trunka apie 2 su puse valandos, tačiau žiūrint jį laikas prailgsta ir išsitempia iki 4 valandų. Vieniems tai patiks – kitiems ne. Ir nors filmas manęs neįtraukė taip kaip norėtųsi, bei pasirodė nuobodokas – aš jame vistiek atradau tai kas man patiko ir vertė pažvelgti į viską kiek kitokiu, ne vartotojiško žmogaus žvilgsniu.

Verdiktas: “Into the Wild” – filmas, garantuojantis minčių užtaisą bent kelioms dienoms. Nors filmas tikrai “hipiškas”, labai lėtas ir ganėtinai nuobodus, tačiau dramų mėgėjai filmą vienaip ar kitaip tikrai įvertins.

Skirtingai nei panašiuose kariniuose filmuose, šiame istorija sukasi apie Išminuotojų būrį, į kurį patenka patyręs ir bebaimis išminuotojas, spjaunantis mirčiai į akis. Kažkiek banaloka, bet šio kario charakteris pateiktas ganėtinai įdomiai.

Filmo scenarijus turėjo tiesiog puikiais galimybės sukurti veiksmo ir spec. efektų filmą, tačiau režisierius pasirinko kiek kitokį filmo pateikimo būdą. Užuot sukuręs veiksmo filmą, jis sukūrė ganėtinai įtemptą trilerį su šiek tiek dramos prieskonio. Ar režisierius apsiriko pastatydamas būtent tokį filmą – skonio reikalas.

Filmo pradžia buvo išties įdomi ir įtraukianti, tačiau filmui įsibėgėjant, jį žiūrėti darėsi vis nuobodžiau ir nuobodžiau. Sutapimas ar ne, bet istorijai rutuliuojantis į priekį, filme vis daugėjo dramos, kas prailgino filmą. Žinoma, jei jau režisierius pasirinko tokį filmo pateikimo būdą – tebunie, tiesiog ta drama filme buvo pateikta ganėtinai neįdomiai ir nuobodžiai. Bet paskutinės 20 minučių filmo buvo gaivaus oro pliūpsnis, kuris vėl atgaivino norą žiūrėti filmą.

Gerą įspūdį paliko tas Amerikos karių gyvenimo Irake pateikimas. Parodydamas kaip ir ką reikia daryti, bei kaip ir ką daro išminuotojai Irake, kokios sąlygomis jie gyvena, kokį psichologinį spaudimą patiria ir kaip sunku jį ištverti.

Tiesa, filme kliuvo tai, jog jame daug nerealių, kartais net fantastiką primenančių, scenų. Gal kiek per smarkiai pasakyta, tiesiog pagrindinis filmo veikėjas elgėsi taip nerealiai, jog jos kitas normalus žmogus ar karys taip nepasielgtų. Nors jei reikėtų keisti šį pagrindinio veikėjo bruožą – filmas prarastų daly žavesio, nes į filmą daug įdomumo ir savotiškos intrigos įnešė būtent įdomus pagrindinis personažas.

Verdiktas: Ganėtinai įtemptas karinis trileris, kuriame apstu dramos, tačiau visiškai nėra veiksmo. Nors filme yra įdomiai pateikta istorija, dar nematytos ir negirdėtos išminuotojų operacijos, bei įdomūs personažai, tačiau drama filmą tiesiog  daro nuobodų.

Filmas tikrai yra iš tų, kuriuos bus galima žiūrėti ne vieną ir ne du kartus. Tikrai, nebeatmenu komedijos, kuri galėtų bent kažkiek lygintis su “Pagirios Las Vegase“. Kita vertus, “Haroldas ir Kumaras”, “Kietakiaušiai” ar “Žąsine, kur mano automobilis”, yra kažkiek panašūs tiek savo istorija, tiek sukeliamomis juoko dozėmis.

Tiesa, nors pati filmo įdėja kone identiška filmo “Žąsine, kur mano automobilis” įdėjai, “Pagirios Las Vegase“, ko gero, daug geresnis už savo “pirmtaką”. Realistiškesnės situacijos, daugiau juokelių, labiau įtraukiantis scenarijus – kažkas tokio, kodėl drysčiau pripažinti “Pagirios Las Vegase” pranašumą.

Verta paminėti, jog aktorių vaidyba(bent jau pagrindinių) – pasakiška. Jų mimikos, kūno kalba – laiku ir vietoje. Vien minėtieji aktorių sugebėjimai jei ir nepriverčia nusikvatoti, tai bent palaiko filme linksmą atmosferą. Garso takelyje girdime, ko gero, visiem žinomų dainų intarpus, kurie taip pat, skamba laiku ir vietoje.

Tačiau jei pažiūrėsim iš kitos pusės – tai ko gero viena kvaliausių, pastarojo meto, komedijų. Tačiau tai anaiptol ne minusas šiam filmui – atvirkščiai – pliusas! Labai kvailos situacijos ir dar kvailesni dialogai priverčia juoktis kaip niekad. Tiesa, dialogai nors ir kvaili, bet iš jų ir išspaudžiama didžioji dalis humoro.

Teko pastebėti ir tai, jog filmą giria ir dievina kone kiekvienas jį matęs, tad potencialus žiūrovas susidaro nuomonę, jog ši komedija – šedevras. Nieko panašaus. “Pagirios Las Vegase” – linksmas filmas, kupinas nors ir amerikietiško, tačiau savito humoro ir tai tikrai nėra šedevras. Tad nenusiteikit, kad teks juoktis visą filmą, be išimčių, tačiau, kad filme bus linksma atmosfera nuo pat pradžių, o vietų, kuomet bus galima pasijuokti nuo širdies, bus ne viena ir ne penkios – šituo neabejokite.

Faktas tas, kad filmas tikrai viena iš geresnių pastarojo meto komedija. Bent jau daugumos(ir mano) atžvylgiu. Tiesa, jei jūs tiesiog nekenčiate amerikietiško tipo komedijų ar labiau prijaučiate “rusiškom pjankėm” – šis filmas galbūt nesužavės jūsų tiek, kiek sužavėjo kitus. Taip pat filme nerasite jokios gilios minties. Tiesiog atsipalaiduokite ir mėgaukitės!

Verdiktas: Linskma atmosfera tvyranti visą filmą, įtraukianti istorija ir kurioziškiausios situacijos – štai ką gali pasiūlyti “Pagirios Las Vegase“. Tiesa, vienas didžiausių filmo minusų – per trumpa istorija, nes pažiūrėjus filmą norisi rėkti – “Dar! Dar! Dar!”. Tikėkimes, jog antroji filmo dalis bus mažų mažiausiai tokia pat pašėlusi.

“Terminatorius: Išsigelbėjimas” – pirmasis Terminatoriaus serijos filmas, nebenaudojantis senosios “Terminatoriaus filmo formulės”, pagal kurią Skynet programa iš ateities atsiunčia terminatorių kuris turi nužudyti Džoną Konorą, o žmonijos pasipriešinimo pajėgos atsiunčia kitą, kuris turi Džoną apsaugoti. Šis filmas vyksta 2018, kai Skynet įvykdė tris milijardus gyvybių nusinešusį žmonijos holokaustą, dar žinomą kaip Teismo Dieną (Judgement Day) ir robotų armija kariauja prieš likusių žmonių pasipriešinimą. Visose ankstesnėse Terminatoriaus dalyse buvo rodoma pora minučių šio karo. Tai buvo karas, kurį daugelis Terminatoriaus fanų norėjo pamatyti nuo pat vaikystės.

Filmas prasideda 2003 su Marcus’o Wright’o (Sam Worthington) egzekucijos scena. Jis pasirašo sutartį, pagal kurią, po mirties, jo kūnas atiteks Cyberdine Systems kompanijai. Jis atsibunda 2018 metais, kai Skynet užvaldė didžiąją dalį pasaulio. Klaidžiodamas po branduolinio karo nuniokotas Los Andželo gatves jis sutinka jauną Kailą Risą (Anton Yelchin) – būsimą Džono Konoro tėvą, kurį vėliau pagrobia Skynet’as. Džonas Konoras (Christian Bale) sužino kas nutiko jo būsimam tėvui ir nusprendžia jį išgelbėti. Tuo metu, Pasipriešinimas sužino, kad specifinis radijo bangų signalas gali išjungti Skynet’ą.

Nors C. Bale’o vaidyba neįspūdinga, jo veikėjas nerodo daug emocijų (šiek tik ironiška), S. Worthington’o ir A.Yelchin’o vaidyba ir veikėjai kiek įdomesni. Generolas Ashdown’as (M. Ironside) – pasipriešinimo vadas ir Kate Connor (Bryce Dallas Howard) – Džono Konoro žmona ekrane labai neilgai.

Filmo atmosfera išties įtikinanti. Post-apokaliptinis Kalifornijos peizažas primenantis “Mad Max”, Los Andželo griuvėsiai ir Skynet bazė atrodo puikiai.  Milžiniško “Harvester” roboto ataka ir sprogimai užgniaužia kvapą. T-600 Terminatoriai grėsmingi, bet šiek tiek kvailoki. Jie atrodo daug geriau nei tas plastmasinis T-X is trečiosios dalies. Spec. efektai išties gražūs ir tai nenuostabu prisiminus, kad filmo biudžetas net 200 mln. dolerių.

Skaičiau, kad filmo scenarijus buvo perrašytas tris kartus. C. Bale’o prašymu buvo praplėstas Džono Konoro vaidmuo , o scenarijui patekus į internetą, buvo visiškai pakeista filmo pabaiga ir tai matosi. Pabaiga – pati silpniausia šio filmo dalis.

Pati didžiausia filmo bėda – kvailos, logikai prieštaraujančios, klaidos. Kodėl mototerminatoriai pritaikyti žmogaus važiavimui? Kodėl visąoje Skynet bazėje tik pora terminatorių? Kodėl apsauginės Skynet durys su peiliu nuimamais apsauginiais skydeliais ir perprogramuojamos vienu mygtuko paspaudimu? Tokių juokingų klaidų yra be galo daug ir tai tiesiog gadina filmą.

Verdiktas: “Terminatorius: Išsigelbėjimas” – smagus, kupinas veiksmo filmas, bet veikėjai ir pats scenarijus paviršutiniški. Nors šį filmą pažiūrėti ir įdomu, manau,kad tikras “Terminatorius” turėtų būti geresnis.

“Žvaigždžių Kelias” (”Star Trek“) yra kultinis JAV televizijos serialas sukurtas Gene Roddenberry 1966 m. ir sulaukęs 6 tęsinių, 11 filmų, dešimčių kompiuterinių žaidimų ir šimtų knygų. “Žvaigždžių Kelias” vis dar yra viena iš labiausiai JAV pop kultūrą įtakojusių kino franšizių.

Turiu pripažinti, kad nebuvau didelis “Žvaigždžių Kelio” gerbėjas, tiesą sakant, nesu matęs nei vieno ankstesnio “Star Trek” serijos filmo ar serialo serijos, tad naujienos apie naują dalį manęs nesujaudino ir visiškai nenustebino. Pastarieji metai – komiksų adaptacijų ir seniai užmirštų idėjų prikėlimo aukso amžius, tad nenuostabu, kad atėjo ir “Žvaigždžių Kelio” eilė. Studija daug mažiau rizikuoja kurdama tęsinį jau daug gerbėjų turinčiai kino franšizei ir beveik užsigarantuoja pelną. Smagu pamatyti vaikystėje pamėgto filmo tęsinį ar komikso adaptaciją, bet, kai studijos galvoje tik pelnas, gauname tokius atmestinai sukurtus filmus kaip “Iksmenai: Pradžia” ar “Drakonų Kova: Evoliucija”.

Iš naujojo “Žvaigždžių Kelio” daug nesitikėjau, bet išgirdęs, kad režisierius – J.J. Abarms ( “Lost”, “Cloverfield” ), buvau maloniai nustebintas. J.J. Abarms moka sukurti įdomius veikėjus ir šokiruojančius siužeto vingius – būtent tai ko “Žvaigždžių Keliui” ir reikia .

Ši “Žvaigždžių Kelio” dalis – priešistorė pirmiems filmams , tad čia sutinkame jauną James T. Kirk’ą (Chris Pine), Spock’ą(Zachary Quinto) ir visus jų bendražygius prieš jiems pradedant keliauti garsiuoju USS Enterprise. Nenorėdamas atskleisti visos istorijos pasakysiu tik tiek, kad dėl kelionės laiku buvo sukurta “alternatyvi realybė”, kur veikėjų gyvenimai klostosi visai ne taip kaip septintajame dešimtmetyje kurtame seriale . Kirk’o tėvas miršta mūšyje ir šis užauga išpuikęs ir arogantiškas, bet buvęs jo tėvo draugas, kapitonas Paikas, įtikiną Kirk’ą įstoti į Žvaigždžių Laivyną. Spock’as – pusiau “Vulkanų” rasės atstovas , pusiau žmogus, dažniausiai jis elgiasi šaltai ir logiškai, kaip visi vulkanai, bet sužadinus žmogiškas emocijas jis pratrūksta. Dėl to jo nėmėgsta kiti vulkanai. Pirmoji Kirk’o ir jo bendražygių užduotis – evakuoti Spock’o gimtają Vulkanų planetą.

Kirk’o ir Spock’o dialogai gan įdomūs. Kirk’as visaip bando Spock’ą išprovokuoti, o šis stengiasi išlikti šaltakraujiškas. Aktoriai nėra įžymūs, bet puikiai tinka jų vaidmenims (nors sklandė gandai, kad James T. Kirk vaidmenį atliks M. Damon). Jaunasis C. Pine’o Kirkas – arogantiškas, per daug savimi pasitikintis, nekantraujantis parodyti ką sugeba. Tai filmuose jau nuvalkiota, bet jis sugeba išlikti mėgiamas ir neįkyrus. Įdomu ir tai, kad grįžta L. Nimoy – aktorius vaidinęs Pirmąjį Spock’ą (jo vaidmens šiame filme neatskleisiu, bet originaliojo serialo gerbėjams tai turėtų patikti) .

Spec. efektai gražūs, nėra ko pridurti, bet kovos scenos (kurių “Žvaigždžių Keliui” tikrai netrųksta) nufilmuotos iš labai arti (panašiai kaip filme ”Batman: Begins”) ir atrodo nekaip . Kosminių laivų kovos išties įdomios ir atrodo puikiai .

Verdiktas: Filmas išties smagus, kupinas nuotykių, veiksmo, įdomių veikėjų ir turėtų pritraukti ne tik senuosius gerbėjus, bet ir naujus .