Kadaise siaubo žanras man buvo pats mėgstamiausias. Tiesa, kadaise ir siaubo filmų buvo sukuriama neblogų, o dabar… Nusivažiavo siaubo filmų kūrėjai, bet bala nematė, nusprendžiau pažiūrėti siaubo filmo “REC” perdirbinį – filmą “Karantinas“.

Na, filmas paliko savotišką įspūdį. Viena vertus, filmas tikrai labai įdomus, kita vertus, jame apstu dalykų, kurie bandė sugadinti filmo atmosferą. Na, vienaip ar kitaip, filmas vistiek sukūrė šiokią tokią atmosferą. O prie to atmosferos sukūrimo smarkiai prisidėjo įdėja viską filmuoti viena kamera, nes daugiau ar mažiau, tai filmui suteikia natūralumo jausmą, o siaubo filmui, tai ypač svarbu.

Kalbant apie tą natūralumo jausmą… Pagrindinis dalykas kodėl jį galima jausti, tai faktas, kad filmas nufilmuotas viena kamera. Tai tikrai prideda tam tikrą prieskonį filmui, tačiau kai pradedi suprasti, jog nė joks žmogus nesitampytų su savimi kameros tokioje situacijoje – tas natūralumo jausmas subliūkšta ir pamažu dingsta.