Dovanokit, kad truputį sulaužėm tradicijas rašyt kiekvieną dieną, teko truputį išvykt(tapau krikšto tėvu). Toliau viskas vyks po senovei. Prieš išvykdamas, galvojau pažiūrėt kažką ne ilgo ir įdomaus. Už akių užkliuvo filmas “Kubas“. Tiesa, dabar jau nebegaliu pasakyti kur tiksliai aš jį radau, bet tai ir neturėtų rupėti. Pusantros valandos filmas, įdomi įdėja ir tikrai kažkas unikalaus – tiek leido suprasti keli sakiniai scenarijaus aprašymo ir pagrindinė informacija apie filmą. Ką gi, žiūrim ką turim.

Keletas žmonių atsibunda milžiniškame kube, kuris sudarytas iš mažesnių kubų-kambarių. Kiekvienas kambarys turi 6 išėjimus, 5 iš jų žiaurūs spąstai ir tik vienos durys veda į… kitą kambary, su tokiom pačiom sąlygom. Na, pripažinkim, įdėja unikali ir įdomi visais atžvylgiais, o turint omeny, kad būtent įdėjų šiais laikais trūksta, “Kubas” – šauni pramoga vakarui. Bent jau iš įdėjos pusės…

Kita vertus, filmas turi daugiau minusų, nei pliusų, o į klausimą, kurie prideda/atima daugiau balų – paliksiu teisę atsakyti patiems. Jau pačioje pradžioje į akis krinta tai, jog filmas neturi jokios priešistorės, t.y. viskas iškart metama prie veiksmo. Na, žinoma, blogai, kai priešistorė ištempta, tačiau blogiau, kai priešistorės visai nėra, o dar blogiau, kai jos nėra ir jos norisi žiūrovui… Būtų gerai, kad bent filmo eigoje, daugiau ar mažiau, priešistorė atsiskleistų, tačiau filmo eigoje to nepamatysim. Žmonės kube atsirado iš niekur, na, tiksliau, vienas ten atsirado miegodamas, kitas bevalgydamas, trečias išvis nesusigaudo kas vyksta ir žinoma, niekas nieko konkretaus neprisimena.