Robert Zemeckis

Eleanor Arroway(Jodie Foster), pašventė savo gyvenimą ieškodama protingų būtybių už žemės ribų. Ir ji gauna signalą iš kosmoso, kuriame kurį atsiuntė, kaip spėjama, protingos būtybės. Visa žemė sukelta ant kojų ir laukia kas vyks toliau. Ar ateviai iš ties egzistuoja ? Ko jie nori ? O gal tai tik Eleanor’os vaizduotės vaisius ? Afera ?

Filmuose apie ateivius, nuo pat pradžios iki pabaigos išlieka tos pačios, visiems panašiems filmams būdingos, intrigos – kaip šiame filme bus pavaizduoti ateiviai ? Ko jie nori iš Žemės ? Kaip elgsis žmonės ? Taip toliau ir panašiai. “Kontaktas” – ne išimtis. Tos pačios intrigos išlaikomos iki pat pabaigos, o be viso to, filmui įsibėgėjant, kūrėjai pateikia ir dar daugiau intriguojančių detalių, kurios prikausto prie ekrano ir nepaleidžia iki pat pabaigos.

Įdomu tai, kad ateiviai šiame filme taip pat vaizduojami unikaliai. Nei iki 1997, nei beveik 13 metų po to, niekas kažko panašaus nesukūrė. Rašydamas apie ateivių vaizdavimą, turiu omeny ne jų išvaizdą, bet jų paskirtį filme.

Su kuo būtų galima palyginti šį filmą ? Na jei lyginti filmą su apskritai visais filmais apie ateivius, tai šis būtų, ko gero, labiausiai unikalus bei, tikriausiai, turintys daugiausiai intrigų. O jei ieškoti konkretesnių atitikmenų palyginimui – sunkoka jų rasti. Na bent jau pagalvojęs, prisiminti kažko panašaus tikrai neįstengiau. O gal tiesiog nemačiau.

Pats filmas trunka kone dvi su puse valandos, tačiau tikrai neprailgsta, tik jaučiasi kai kurių scenų ištemptumas. Kita vertus, labai norėjosi kuo greičiau pamatyti ir sužinoti atsakymus į visus klausimus, kuriuos iškėlė filmas, tačiau belaukiant atsakymų, iškildavo dar daugiau klausimų, ir atrodė, kad atsakymai buvo jau čia pat. Į vienus klausimus buvo atsakyta anksčiau, į kitus vėliau, bet pliusas už tai, kad filmas buvo išbaigtas iki galo.

Tačiau reikia paminėti, jog filmo pradžia gerokai ištempta ir tikrai ne tokia intriguojanti. Kol bus žengtas žingsnis toliau, į pačią įdėją, teks ganėtinai ilgai žiūrėti romantinės dramos mišinį. Vieniems jis patiks, antri jo nesupras, treti kankinsis ir lauks kas bus po šitos įžangos, bet tiesa tokia, kad pradžios prasukti negalima, ją reikią pamatyti tam, kad galėtum suprasti kas ir kodėl vyks toliau.

Jei turit iliuzijų apie veiksmą filmę – pamirškit. Jo čia tiek kiek apie jį pasako filmo žanras – mistiška fantastinė drama. Nors, asmeniškai, būčiau linkęs sugrūsti filmą į fantastikos žanrą, ne į dramos. Taip ir padarysiu.

Verdiktas: dar vienas filmas apie ateivių egzistenciją. Tiesa šis – labai unikalus. Visapusiškai. Skirtas tiems, kas mėgsta mistiką, fantastiką ir intrigų kupiną scenarijų. Už pastarąjį – lenkiuosi režisierius ir novelės autoriui.

“Serenity” – tai erdvėlaivio pavadinimas, kuriuo keliauja pagrindiniai filmo veikėjai. Kažkur naujos Saulės sistemos pakrašty, kapitonas Malcolm Reynolds atsidūrė tarp dviejų priešų – tarp į žmones panašių kanibalų-plėšikų ir Aljanco – saulės sistemą kontroliuojančios karinės organizacijos.

Kodėl Aljancas persekioja erdvėlaivį “Serenity” galima suprasti, tačiau kodėl plėšikai-kanibalai persekioja juos – vargiai suprasit. Arba jie persekiojo, nes taip liepė scenarijus, arba buvo kažkokia gilėsnė mintis, kurios, visgi, filmas nepateiks. Tokių nesusipratimų, kai kartais nebežinai kodėl veiksmas vyksta šitaip, o ne kitaip, filme yra nemažai. Dar prieš pažiūrint filmą teko skaityti, kad kai kurių vietų žiūrovas nesupras, jei nėra matęs serialo, tačiau apakintas filmo liaupsių ir gerų įvertinimų, pamiršau aną teiginį. Visgi, galiu pasakyti, kad nepaisant tų esminių nesusipratimų, filmą žiūrėti gali ir eilinis žiūrovas, nematęs serialo.

Jei kirba klausimas ar šiame sci-fi filme yra veiksmo, atsakau – jo čia nėra. Tiksliau jo nėra, jei neskaitysim keletos veiksmo scenų. O kalbant apie tas veiksmo scenas, kurios buvo, tai jos buvo tikrai įspūdingos. Bent jau viena-kita iš tų keletos. Ir pamačius tas kelias norėjosi kažką panašaus matyti dažniau, bet, deja, režisieriai to neleido. O galbūt serialo istorija to neleido ? Nežinau. Kaip ten bebūtų, filmas orentavosi ne į veiksmą, o į serialo istorijos perpasakojimą.

Per tas dvi valandas, kurias truko šis filmas, režisieriams sunkiai sekėsi išplėtoti veikėjų charakterius. Žinoma, žmonės, matę serialą, tikrai žinos kas, kur, kaip, kodėl ir kada elgsis, tačiau tie, kas serialo nematė – sunkiai susigyvens su veikėjais.

O kas liečia spec. efektus – čia dedu filmui didžiulį pliusą. Ir kalbu aš ne apie tuos tradicinius spec. efektus, kai viskas turi kuo įspūdingiau sprogti, kalbu apie erdvėlaivius, naujausias technologijas ir visapusišką jų detalumą.

Su kuo būtų galima palyginti šį filmą ? Jei kalbėsim tik apie filmo trukmės, galimybių ir veiksmo santykį, tuomet filmas kažkiek primena klasikinį “Blade Runner” ar tą patį “Watchmen“. Iš esmės, režisieriaus darbą vertinčiau prastai. Ir veiksmo stygius filme neturi nieko bendro su šiuo teiginiu. Tačiau jei žiūrint filmą, kartais buvo taip, kad viena scena sekė kitą, kurios apskritai neturi nieko bendro viena su kita, jei kartais veiksmo scenos buvo įdėtos vien tam, kad jos būtų, jei kartais viskas akivaizdžiai prasilenkdavo su logika – režisierius darė klaidų. Neabejotinai.

Verdiktas: Filme kabliukas yra. Nors ir nedidelis, su ne kiekvienam tinkančiu masalu, bet jis yra. Ganėtinai įdomi įdėja, detalūs spec. efektai ir savotiška intriga išliekanti iki pat filmo pabaigos, kelia filmą kažkiek aukščiau sci-fi žanro vidutinybių.

Prieš daugiau nei 20 metų, į žemę atskrido ateivių erdvėlaivis. Žmonės, patekę į kosminį laivą ir radę išsekusius ir ligotus ateivius, perkelia juos į devintąjį rajoną – koloniją, sukurtą specialiai ateiviams, tiesiai po jų kosminiu laivu. Ateiviai, žmonių vadinami krevetėmis, žmonėms lyg antrarūšiai padarai. Visi būtų laimingesni jei jie išvyktų iš žemės ar bent jau kur nors toliau gyvenamųjų rajonų. Deja, jie to padaryti negali. Bent jau kolkas…

Pats filmas pateikiamas kiek keistokai ir neįprastai šiandieniniam kinui. Režisierius filme sumaišė 2 skirtingus filmavimo būdus – dokumentikos ir tradicinį, trečiojo asmens filmavimą. Tiesa, konkrečių ribų, kada ir kuriuo metodu filmas filmajuoamas nėra, o ir jie sumaišyti taip profesionaliai ir meistriškai, kad žiūrovas vargiai pastebės ir pajus kaip ir kada, būtent, buvo pereinama iš vieno filmavimo būdo prie kito.

Jei galvojate, kad tas filmavimas it dokumentiniame filme bus nuobodokas – klystate. Kaip jau minėjau, viskas pateikiama labai meistriškai ir tikrai įdomiai. Tų reportažinių scenų, kuomet tam tikri žmonės pasakoja kas, kaip ir kodėl dedasi apie devintąjį rajoną – nėra daug. O ir tos, kurios buvo, yra tikrai įdomios ir trunka vos kelias akimirkas. Nė vienam žmogui, iš kurio imamas reportažas, neleidžiama kalbėti ilgai.

Pati stipriausia ir įdomiausia šio filmo dalis – scenarijus. Gal labiau jo pateikimas. Tos istorijos, konspiracijos, sąmokslo planai susiję su ateiviais, visuomet traukė ir trauks žiūrovus. Filmų apie ateivius buvo sukurta tiek daug ir tokių įvairiausių, jog galima pamanyti, jog režisieriai ir scenaristai vargiai sugalvos ką nors naujo. Pradedant viską žudančių ir griaunančių, “Nepriklausomybės dienos” pateikiamų ateivių ir baigiant paslaptingais filmo “Ženklai” ateiviais. Šį sąrašą būtų galima beprasmiškai tęsti iki begalybės, bet klausimas -  ar verta ? Visgi, Neill Blomkamp, filmo režisierius ir vienas iš scenaristų, sukūrė visiškai kitokį filmą apie ateivius. Visiškai! Čia ateiviai nebėra tik padarai, dominuojantys prieš žmones ir atskrendantys į žemę ją sunaikinti, nes “jiems reikia”. 9-ąjame rajone, ateiviai tėra skudurinės, žmonių valdomos, marijonetės, kurios, iš pažiūros, yra bukos ir neišsilavinusios. Visgi, kas buvo įdomiausia, režisierius jas sukūrė visokeriopai panašias į žmogų.

Kalbant tiek apie ateivių paveikslų sukūrimą, tiek apie pačios įdėjos pateikimą, esminis dalykas, kodėl šis filmas tikrai ir neabejotinai išsiskiria iš panašios tematikos filmų, tai natūralumo pojūtis. Žiūrėdamas filmą gali pasimiršti, kad gyveni ne tokiame pasaulyje, kokį piešia filmo kūrėjai, tačiau, kita vertus, galima vargiai suabejoti, jog būtų kitaip. Turiu omeny, jei nusileistų ateiviai, labiausiai tikėtinas variantas, kad viskas vyktų taip, kaip pavaizduojama filme. Viskas iš fantastikos serijos, tačiau štai kaip pasidarbavo režisierius sukurdamas šį neprilygstamą natūralumo pojutį.

Veiksmo ištroškusiems ir prisiekusiems “Transformerių” fanams, filmas gali pasirodyti nuobodokas, nes veiksmas nublanksta antrame plane. Visgi, galiu drąsiai teigti, kad užteko ir jo. Pirmajame plane griežia trilerio ir dramos žanrai, kas kiek keista sci-fi filme. Visgi, keista – nebūtinai blogai. Tik ne šiuo atveju.

Verdiktas: “9-asis Rajonas” – filmas, pasmerktas tapti šių laikų sci-fi žanro klasika. Neabejotikai vienas geriausių filmų apie ateivius, kuriame ne tik meistriškai pateikiama ateivių istorija, bet ir parodomos žmogaus, kaip būtybės, silpnybės. O tai vienas iš tų dalykų filme, kurie verčia susimąstyti apie mus ir  mūsų silpnybes. Tikras desertas rimtesnės fantastikos mėgėjams, bet turėtų patikti ir eiliniam žiūrovui.

Filmo istoriją nupasakoti išversiu trumpą tekstą, kuris parodomas tik prasidėjus filmui. “21 amžiaus pradžioje, TYRELL korporacija perėjo į kitą robotų evoliucijos – NEXUS – fazę. NEXUS fazės robotai iš esmės identiški žmonėm, dar žinomi kaip Replicant’ai. NEXUS 6 Replicant’ai buvo pranašesni jėga ir ištverme, bei mažiausiai lygus protu genetiniam inžinieriams, kurie juos sukūrė. Replican’tai buvo naudojami kaip vergai, kitoms planėtoms tirinėti ir kolonizuoti. Po žiauraus NEXUS 6 kovotojų būrio maišto kolonijoje, Replicant’ai buvo paskelbti nelegaliais žemėje – jiems buvo paskirta mirties bausmė. Specialusis policijos būrys – Bėgikai Ašmenimis(Blade Runners) – gavo įsakymą nušauti visus Replicant’us, tik juos pamatę.

Pirmoji mintis po filmo – nuo kada veiksmo filme nėra veiksmo ? Liūdna, kai nesiseka pažiūrėti būtent tokio filmo kokio aš noriu. Tiek to, tas veiksmo nebūvimas filmui nepakenkė, tiksliau jo buvo, bet ne tiek daug, kad filmą galėtume vadinti veiksmo filmu.

Visų pirmiausia ką noriu pasakyti – filmas tikrai nėra reginys akims. 1982 metai, spec. efektų praktiškai nebuvo. Tiesa, filmas sukurtas 1982, o veiksmas vyko apie 2019 metus. Šiaip tikrai įdomu stebėti kaip R.Scott’as prieš 27 metus įsivaizdavo mūsų netolimą ateitį ir galima tik ironiškai šyptelti, nuspėjant, kad per 10 metų vargiai pasieksim režisieriaus viziją.

Pati filmo atmosfera sukuriama niūri ir tamsi. Visas filmo veiksmas vyko naktį, o kaip leido suprasti pats filmas, dienos žemėje būti ir negalėjo. Ir ta sukuriama atmosfera buvo tokia savotiška: vienam ji gali trukdyti grožėtis filmu, o kitas, įsijautęs į filmą, tik padėkos režisieriui už tokį sprendimą.

Filme vaidina Harrison Ford‘as ir smagu stebėti kaip aktorius vaidina būdamas, kone, savo jėgų žydėjime. Ir suvaidino aktorius tikrai puikiai, tačiau jo personažas… Na, tarkim, jis toks savotiškas. Sunku nupasakoti, tą jo sukurtą charakterį reikėtų pamatyt ir įvertinti patiems.

Pats filmas pateikiamas ganėtinai metaforiškai ir, kad suprastum vienos ar kitos scenos esmę, turi gerokai įsigilinti į filmą. Tačiau jei filmas tiesiog neįtraukia – jūs vargiai suprasit pačią įdėją, bei filmas tikrai nepasirodys nuostabiu. Kita vertus, tikrai įdomu stebėti filmą, kuris pakeitė fantastikos žanrą, bei neabejotinai padarė įtaką tokiems filmams Terminatorius ar Robotas Policininkas.

Verdiktas: Kaip jau minėjau, filmas nėra iš tų, kuriais galima grožėtis į juos neįsigilinus, nes pats filmas – geras minčių užtaisas smegenims. Filmas kažkiek primeni neseniai matytą “Stebėtojų lygą”, tad jei patiko pastarasis – patiks ir šis.

Ar gavau tai ko tikėjausi ? Oi ne… Užuot gavęs lengvą veikmso filmą, gavau dešimteriopai mano vakaro lūkesčius pateisinusią komiksų ekranizaciją. Net keista pagalvojus kodėl šio filmo nebuvau matęs iki pat šiol. Na, apie viską nuo pradžių.

Tony Stark – technologijų pasaulio genijus, sukūręs naują ginklų kartą Amerikai, kad ši palaikytų taiką pasaulyje. Tačiau sužinojęs, kad kažkas nutekina jo kuriamus ginklus teroristams – jis pats imasi darbo. Susikuria geležinį kostiumą-robotą, praturtintą naujausiomis, dar nematytomis, technologijomis ir imasi darbo. Ar bus linksma ? Dar ir kaip!

Tikriausiai tai pirmas filmas, kai likau patenkintas viskuo ką mačiau ir girdėjau. Pradedant scenarijumi ir siužeto vingiais, baigiant vaidyba ir garso takeliu. Vieni filmo elementai mažiau, kiti – daugiau, bet patenkino viskas. O filme visko buvo daug.

Jei dažnai veiksmo ar spec. efektų filmuose pasigendame įdomių veikėjų – “Geležinio žmogaus” kurybinė grupė padirbėjo ties šiuo aspektu. Galbūt antraplaniai personažai ir nebuvo tokie unikalūs ir įdomūs, bet tai ir neturėtų rupėti, nes visą laiką ekrane matome Tony Stark. O šis pagrindinis veikėjas sukurtas visapusiškai įdomiai. Linksmumas, šmaikštumas, bei daugelis kitų tinkamų charakterio bruožų sukurė neapsakomai charizmatišką personažą.

Pats filmas sukuria labai malonią ir nuotaikingą atmosferą, kuri įtraukia nuo pradžių iki pabaigos. Linksmas ir veiksmo kupinas scenarijus nepalieka vietos nei dydeliai dramai, bei išplėtotai romantikai. O pastarųjų atributų filme ir nereikėjo.

Filme spec. efektų nebuvo tiek daug ir tokių įspudingų kaip “Transformeriuose“, tačiau veiksmo buvo sočiai. Be kita ko, pati filmo istorija yra labai jau įdomi. Tačiau ne istorija padaro šį filmą tokiu įdomiu, o jos pateikimas. Ploju režisieriui. Nors realiai nesvarbu kiek, ko ir kaip sukurta filme, nesvarbu kokiame filme vieno ar kito elemento yra daugiau ar mažiau, svarbiausia, kad filme yra nuostabi atmosfera, kuri nepaleidžia tavęs viso filmo metu, o tai yra mažų mažiausiai gerai.

Verdiktas: “Geležinis žmogus“ - filmas, kurį rekomenduoju kiekvienam fantastinių ar veiksmo filmų mėgėjui. Filmo istorijos pateikimas, įdomūs veikėjai, bei nuotaikinga ir tikrai linksma atmosfera padaro šį filmą kone įdomiausiu veiksmo filmu, kokį teko matyti.

“Terminatorius: Išsigelbėjimas” – pirmasis Terminatoriaus serijos filmas, nebenaudojantis senosios “Terminatoriaus filmo formulės”, pagal kurią Skynet programa iš ateities atsiunčia terminatorių kuris turi nužudyti Džoną Konorą, o žmonijos pasipriešinimo pajėgos atsiunčia kitą, kuris turi Džoną apsaugoti. Šis filmas vyksta 2018, kai Skynet įvykdė tris milijardus gyvybių nusinešusį žmonijos holokaustą, dar žinomą kaip Teismo Dieną (Judgement Day) ir robotų armija kariauja prieš likusių žmonių pasipriešinimą. Visose ankstesnėse Terminatoriaus dalyse buvo rodoma pora minučių šio karo. Tai buvo karas, kurį daugelis Terminatoriaus fanų norėjo pamatyti nuo pat vaikystės.

Filmas prasideda 2003 su Marcus’o Wright’o (Sam Worthington) egzekucijos scena. Jis pasirašo sutartį, pagal kurią, po mirties, jo kūnas atiteks Cyberdine Systems kompanijai. Jis atsibunda 2018 metais, kai Skynet užvaldė didžiąją dalį pasaulio. Klaidžiodamas po branduolinio karo nuniokotas Los Andželo gatves jis sutinka jauną Kailą Risą (Anton Yelchin) – būsimą Džono Konoro tėvą, kurį vėliau pagrobia Skynet’as. Džonas Konoras (Christian Bale) sužino kas nutiko jo būsimam tėvui ir nusprendžia jį išgelbėti. Tuo metu, Pasipriešinimas sužino, kad specifinis radijo bangų signalas gali išjungti Skynet’ą.

Nors C. Bale’o vaidyba neįspūdinga, jo veikėjas nerodo daug emocijų (šiek tik ironiška), S. Worthington’o ir A.Yelchin’o vaidyba ir veikėjai kiek įdomesni. Generolas Ashdown’as (M. Ironside) – pasipriešinimo vadas ir Kate Connor (Bryce Dallas Howard) – Džono Konoro žmona ekrane labai neilgai.

Filmo atmosfera išties įtikinanti. Post-apokaliptinis Kalifornijos peizažas primenantis “Mad Max”, Los Andželo griuvėsiai ir Skynet bazė atrodo puikiai.  Milžiniško “Harvester” roboto ataka ir sprogimai užgniaužia kvapą. T-600 Terminatoriai grėsmingi, bet šiek tiek kvailoki. Jie atrodo daug geriau nei tas plastmasinis T-X is trečiosios dalies. Spec. efektai išties gražūs ir tai nenuostabu prisiminus, kad filmo biudžetas net 200 mln. dolerių.

Skaičiau, kad filmo scenarijus buvo perrašytas tris kartus. C. Bale’o prašymu buvo praplėstas Džono Konoro vaidmuo , o scenarijui patekus į internetą, buvo visiškai pakeista filmo pabaiga ir tai matosi. Pabaiga – pati silpniausia šio filmo dalis.

Pati didžiausia filmo bėda – kvailos, logikai prieštaraujančios, klaidos. Kodėl mototerminatoriai pritaikyti žmogaus važiavimui? Kodėl visąoje Skynet bazėje tik pora terminatorių? Kodėl apsauginės Skynet durys su peiliu nuimamais apsauginiais skydeliais ir perprogramuojamos vienu mygtuko paspaudimu? Tokių juokingų klaidų yra be galo daug ir tai tiesiog gadina filmą.

Verdiktas: “Terminatorius: Išsigelbėjimas” – smagus, kupinas veiksmo filmas, bet veikėjai ir pats scenarijus paviršutiniški. Nors šį filmą pažiūrėti ir įdomu, manau,kad tikras “Terminatorius” turėtų būti geresnis.