Tag-Archive for » Fantastika «
Šis filmas buvo mano laukiamiausių sąraše dar prieš jam pasirodant. Tiesa, iš filmo nesitikėjau nieko ypatingo, laukiau jo tokio, koks jis ir buvo – neįpareigojantis, nuotaikingas ir kupinas veiksmo ir spec. efektų. Iš esmės, filmas iš tų, kurie daugiau nieko ir neturi, skirti smagiai praleisti 2 valandas – nieko daugiau. Vaidyba vidutiniška, scenarijujus paviršutiniškas, o logikos filme dar mažiau nei “Transformeriuose“. Visgi, filme buvo kažkas tokio, kas, pažiūrėjus filmą, leido nesiskųsti.
Keista, tačiau pirma kas krinta į akis – neturi nieko bendro su filmo turiniu. Turiu omeny kvailai, mūsų kalbininkų, išverstą filmo pavadinimą. Nesusiklaidinkit, nėra ten jokių eilinių Džo, o tas Džo – elitinė, slapta ir be galo svarbi amerikiečių organizacija, kovojanti prieš pasaulinį terorizmą. Žinoma, Holivudas nebūtų Holivudas jei filme neatsirastų dar vienas, kone identiškas slaptas būrys. Esminis skirtumas tas, kad pastarasis – kupinas blogio…
Ir nors pats scenarijus taip smarkiai ir akivaidžiai kertasi su logika, pati jo įdėja savotiškai kaustė prie ekrano. Nano technologijos, jų panaudojimas įvariems tikslams ir įvariuose kategorijuose – kažkas įdomesnio ir ne taip nuvalkioto. Tiesa, pažiūrėjus filmą, pagalvojau, kad jei kūrėjai būtų truputį kitaip pažiūrėję į filmo scenarijų – iš jo būtų buvę įmanoma išspausti kažką įdomaus ir rimto. Visgi, filmas statytas pagal amerikiečių animacinį filmuką, tad ir pats filmas – labiau amerikiečiams.
Dar 2007-aisiais, pirmasis “Transformerių” traukinys nuvažiavo paskui save nusitempdamas kiek daugiau nei 700 milijonų pajamų, bei daugybę fanų. Neilgai reikėjo laukti kol Michael Bay, antrą kartą savo režisieriaus karjeroje, prabils apie filmo tęsinį. Pirmą kart jis tai padarė su “Pašėlusiais Vyrukais“, dabar – “Transformerių” eilė.
Pirmasis filmas pareikalavo 150 milijonų dolerių, antrasis kiek daugiau – 200 milijonų. Kai filmo biudžetas toks didžiulis, o filmo žanras “sci-fi / action“, būtų naivu nesitikėti kažko įspūdingo iš spec. efektų ir veiksmo pusės. O juolab, kad režisieriaus kėdėje – pats M. Bay.
Trumpai apie spec. efektus – jie buvo ko gero įspūdingiausi per pastaruosius keletą metų. Gal net įspūdingiausi apskritai. Tą galėtų pasakyti ir aklas. O kas liečia veiksmą… Rankos pirštai nenoriai spaudo klaviatūrą, tačiau veiksmo buvo ryškiai per daug. Šis filmas ne iš tų veiksmo filmų, kuomet gali atsisėdęs pažiūrėt, nesukt galvos apie logiškumus, o tiesiog grožėtis veiksmu ir kompiuterinės grafikos stebuklais. Šis filmas iš tų, kuriuos pažiūrėjęs jausiesi dar labiau pavargęs nei buvai prieš tai.
Robert Zemeckis – režisierius, pastatęs filmą “Forestas Gampas“, po 2 metų, 1997-aisiais sukūrė fantastinę dramą, paremtą Carl Sagan novele – “Kontaktas“. Ir režisierius neapvylė, pateisindamas savo vardą, pastatė unikalų bei intriguojantį filmą apie… ateivius. Bet apie viską nuo pradžių.
Eleanor Arroway(Jodie Foster), pašventė savo gyvenimą ieškodama protingų būtybių už žemės ribų. Ir ji gauna signalą iš kosmoso, kuriame kurį atsiuntė, kaip spėjama, protingos būtybės. Visa žemė sukelta ant kojų ir laukia kas vyks toliau. Ar ateviai iš ties egzistuoja ? Ko jie nori ? O gal tai tik Eleanor’os vaizduotės vaisius ? Afera ?
Filmuose apie ateivius, nuo pat pradžios iki pabaigos išlieka tos pačios, visiems panašiems filmams būdingos, intrigos – kaip šiame filme bus pavaizduoti ateiviai ? Ko jie nori iš Žemės ? Kaip elgsis žmonės ? Taip toliau ir panašiai. “Kontaktas” – ne išimtis. Tos pačios intrigos išlaikomos iki pat pabaigos, o be viso to, filmui įsibėgėjant, kūrėjai pateikia ir dar daugiau intriguojančių detalių, kurios prikausto prie ekrano ir nepaleidžia iki pat pabaigos.
Godzilla – milžiniška mistinė japoniška pabaisa. Pirmą kart pasirodęs kino ekrane 1954, Godzilla pasirodė 28 filmuose ir tapo Japonų pop-kultūros ikona. 1990 TriStar įgijo teisę kurti amerikietišką “Godzillos” versiją. Režisieriumi tapo Roland’as Emmerich’as. Reklamos kampanija buvo sukurta įprastu Emmerich’o stiliumi. Niekur nebuvo rodoma pilna Godzilla. Reklamose galima pamatyti nebent koją ar akį. Sužadintas žiūrovų smalsumas – viena iš pagrindinių Emmerich’o sėkmės formulės sudedamųjų dalių. Amerikietiškoji “Godzilla” žiūrovų ir kritikų įvertinta nepalankiai. Kritikuojamas atitolimas nuo originaliosios Japoniškos versijos, prasta vaidyba, logiką paneigiantys siužeto vingiai, bet finansiškai filmas pasisekė ir uždirbo beveik 400 mln. dolerių.
Filmas prasideda prancūzų branduolinių ginklų bandymų montažu ramiajame vandenyne, kurie radioaktyviomis medžiagomis apšvitina iguanų kiaušinius. Po kiek laiko, milžiniškas padaras užpuola Japonų krovininį laivą ramiajame vandenyne, nuniokoja Panamos pakrantės kaimą, nuskandina pora žvejybinių laivų netoli rytinės JAV pakrantės ir galiausiai nukeliauja į Niujorką.
Veikėjai visiškai paviršutiniški ir neįdomūs. Mokslininkas Nikas Totopolis (Matthew Broderick) taip ir neatskleidžia kodėl gelbėja pasaulį. Reporterė ir buvusi Niko mergina Odri (Maria Pitillo) apie kurią galima pasakyti tik tiek, jog ji visados atsiranda ne laiku ir ne vietoje, “tereotipinis Niujorkietis” ir Odri draugas Viktoras ir Prancūzijos spec. tarnybų atstovas Filipe Roaché (Jean Reno) pastoviai keikiantis Amerikietišką kavą. Stereotipais permirkę veikėjai – eilinis Emmerich’o filmų bruožas.
Pagaliau ir aš galiu džiaugtis pažiūrėjęs šį išgirtą ir išliaupsintą filmą. “9-asis rajonas” tai filmas, daugybės kino mėgėjų tituluojamas geriausiu sci-fi žanro šedevru, skinantis įvairiausių reitingų sistemų viršūnes ir išliaupsintas įvariausių kritikų. O ar nebus taip, kad filmas patiks tik daugumai, o iš tiesų jis bus tik dar vienas, eilinis filmas pasaulio rinkoje ? Oi ne…
Prieš daugiau nei 20 metų, į žemę atskrido ateivių erdvėlaivis. Žmonės, patekę į kosminį laivą ir radę išsekusius ir ligotus ateivius, perkelia juos į devintąjį rajoną – koloniją, sukurtą specialiai ateiviams, tiesiai po jų kosminiu laivu. Ateiviai, žmonių vadinami krevetėmis, žmonėms lyg antrarūšiai padarai. Visi būtų laimingesni jei jie išvyktų iš žemės ar bent jau kur nors toliau gyvenamųjų rajonų. Deja, jie to padaryti negali. Bent jau kolkas…
Pats filmas pateikiamas kiek keistokai ir neįprastai šiandieniniam kinui. Režisierius filme sumaišė 2 skirtingus filmavimo būdus – dokumentikos ir tradicinį, trečiojo asmens filmavimą. Tiesa, konkrečių ribų, kada ir kuriuo metodu filmas filmajuoamas nėra, o ir jie sumaišyti taip profesionaliai ir meistriškai, kad žiūrovas vargiai pastebės ir pajus kaip ir kada, būtent, buvo pereinama iš vieno filmavimo būdo prie kito.
Žymusis James Cameron parašė filmo “Avatar” (Įsikūnijimas) scenarijų dar 1994 ir žadėjo pradėti filmavimą iškart po “Titaniko”. Šia idėją Cameron’as atidėjo net 12 metų. 2006 metais scenarijus buvo pakoreguotas ir prasidėjo filmavimas. Kodėl kūrimas buvo atidėtas 12 metų? Todėl, kad tuo metu egzistavusių technologinių galimybių Cameron’ui neužteko. 60 procentų filmo bus sukurta kompiuteriu. Nesu didelis kompiuterio generuotu vaizdų fanas, bet teigiama, jog “Įsikūnijime” viskas atrodys foto-realistiškai, o 97taisiais tai būtų tiesiog neįmanoma.
Veiksmas vyks tolimoje ateityje. Žmonės keliauja kosmose ir kolonizuoja planetas. Pandoros planetoje žmonių kolonistai sutinka laukinę, bet fiziškai stiprią mėlynos odos ateivių “Navi” civilizaciją. Kadangi žmonės negali kvėpuoti Pandoros atmosferoje, sukuriami, žmonių mintimis valdomi Navi kolnai kurie tyrinėja planetą.
Pagrindinius vaidmenis atlieka Sigourney Weaver (geriausiai žinoma dėl savo vaidmens “Svetimas” kvadriologijoje), neseniai filme “Terminator Salvation” išgarsėjęs Sam Worthington ir Michelle Rodriguez (Greiti ir Įsiutę). Vaidinti taipogi turėjo Michael Biehn (Terminatorius ir Svetimi), bet Cameron’as jį pakeitė nenorėdamas, jog “Įsikūnijimas” būtų perdaug panašus į “Svetimi”.
“The War of the Worlds” yra 1898 metais, Anglų rašytojo H. G. Wells (dar žinomo kaip “Mokslinės Fantastikos Tėvas”)parašyta novelė, pasakojanti apie marsiečių invaziją į Angliją. Novelė padarė milžinišką įtaką pop-kultūrai, mokslinės fantastikos žanrui, visuomenės požiūriui į nežemišką gyvybę ir sulaukė tęsinių, filmų adaptacijų, miuziklų, radio adaptacijų (tarp jų ir garsioji 1938 m. Orson Welles’o radio adaptacija sukėlusi masinę paniką Amerikoje). Nekeista, kad populiari istorija sulaukė dar vienos adaptacijos, keista tai, jog sulaukė net trijų vienu metu. Manau, jog beveik visi girdėjo apie 2005 metų Birželį pasirodžiusią Spielberg’o versiją, bet tą patį mėnesį pasirodė dar dvi. Viena sukurta nepriklausomų kino kūrėjų, labai tiksliai sekanti originaliosios novelės istoriją, kita – liūdnai pagarsėjusios “Asylum” studijos adaptacija. Sukurtas už milijoną dolerių, tiesiai į DVD formatą nukeliavęs ir net kino teatruose nepasirodęs filmas buvo išleistas viena diena prieš Spielberg’o versijos premjerą. Rašysiu tik apie Spielberg’o versiją, nes kitos labai prastos.
Rėjus Ferjeris (Tom Cruise) – eilinis vyrukas gyvenantis Niudžersyje. Išsiskyręs, dirba uoste, savaitgalį pasi jį atvažiuoja vaikai. Per vieną tokį savaitgalį kai kurios pasaulio vietos, tarp jų ir Niudžersis patiria elektromagnetinį pulsą, kuris sugadina visus elektrinius ir mechaninius prietaisus, o iš po žemių išlenda milžiniški trikojai robotai ir pradeda viską griauti. Rėjus, jo dukra Reičel (Dakota Fanning) ir sūnus Robis(Justin Chatwin) sprunka į Bostoną. Įvykių vieta pakeista iš XIX amžiaus Anglijos į dabartinę Ameriką. Kai kuriuos tai piktina, bet nemanau, jog tai didelė bėda, be to, jei filmas būtų vykęs senovėje, būtų mažiau patrauklus dabartinei Amerikietiškai auditorijai.
Roland Emmerich – garsus ir daug kritikos sulaukiantis režisierius. Jo filmai kritikuojami dėl lėkšto dialogo, prastos vaidybos ir dėl nuo realybės atitolusių ir gan kvailų siužeto vingių. Emmerich’as ginasi sakydamas, jog jis ne mokslininkas, o tiesiog režisierius, kuriantis filmus kurie patinka plačiai auditorijai, nereikalauja daug mąstymo ir yra tiesiog “lengva pramoga”. Su tuo galima sutikti. Jo filmai linksimi, kupini įspūdingų veiksmo scenų ir papuošti kvapą gniaužiančiais specialiaisiais efektais. Jei taipogi uždirba milžiniškas sumas pinigų. “Godzilla” uždirbo 380 mln. dolerių, “Žvaigždžių Vartai”, su 50 mln. biudžetu, uždirbo beveik 200mln., o “Nepriklausomybės Diena”, sukurtas su 70 mln. dolerių biudžetu, uždirbo daugiau nei 800 mln. dolerių ir yra 20 daugiausiai uždirbęs filmas per visą kino istoriją. “Diena Po Rytojaus” surinko ne ką mažiau už savo pirmtakus, net 550 mln. dolerių. Skaičiai įspūdingi, taigi nekeista, kad Emmerich’as nekeičia savo sėkmės formulės.
Filmas prasideda su milžiniško ledkalnio atskilimu nuo Arkties ledyno. Iškart matoma Emmerich’ui būdingas, tolimas, kompiuteriu sukurtas, didelio masto katastrofos kadras. Ši reginį seka Jungtinių Tautų konferencija Indijoje, kur mokslininkas Džekas Holas (Dennis Quaid), bando įspėti pasaulio lyderius dėl globalinio atšilimo spartėjimo ir kylančios grėsmės, bet juo, kaip jau įprasta Emmerich’o filmuose, niekas netiki.
Scott Ridley veiksmo filmas – Blade Runner – vadinamas sci-fi žanro klasika ir vienu geriausio šio žanro filmų. Aš dar nemačiau šito filmo ?! Imam ir žiūrim.
Filmo istoriją nupasakoti išversiu trumpą tekstą, kuris parodomas tik prasidėjus filmui. “21 amžiaus pradžioje, TYRELL korporacija perėjo į kitą robotų evoliucijos – NEXUS – fazę. NEXUS fazės robotai iš esmės identiški žmonėm, dar žinomi kaip Replicant’ai. NEXUS 6 Replicant’ai buvo pranašesni jėga ir ištverme, bei mažiausiai lygus protu genetiniam inžinieriams, kurie juos sukūrė. Replican’tai buvo naudojami kaip vergai, kitoms planėtoms tirinėti ir kolonizuoti. Po žiauraus NEXUS 6 kovotojų būrio maišto kolonijoje, Replicant’ai buvo paskelbti nelegaliais žemėje – jiems buvo paskirta mirties bausmė. Specialusis policijos būrys – Bėgikai Ašmenimis(Blade Runners) – gavo įsakymą nušauti visus Replicant’us, tik juos pamatę.
Pirmoji mintis po filmo – nuo kada veiksmo filme nėra veiksmo ? Liūdna, kai nesiseka pažiūrėti būtent tokio filmo kokio aš noriu.
“Terminatorius: Išsigelbėjimas” – ketvritoji legendinės, dar 1984 J. Cameron’o sukurtos, Terminatoriaus serijos dalis. Esu didelis Terminatoriaus fanas, tad tik išgirdęs apie filmo kūrimą pradėjau laukti su nekantrumu, bet giliai širdyje žinojau, kad tai eilinis bandymas pasipelnyti iš gerai žinomos kino franšizės. Kai sužinojau, kad režisierius – Joseph McGinty Nichol, dar žinomas kaip McG, mano nuogastavimai pradėjo tvirtintis. Režisierius kūręs “Čarlio Angelus” dabar kuria Terminatorių…
“Terminatorius: Išsigelbėjimas” – pirmasis Terminatoriaus serijos filmas, nebenaudojantis senosios “Terminatoriaus filmo formulės”, pagal kurią Skynet programa iš ateities atsiunčia terminatorių kuris turi nužudyti Džoną Konorą, o žmonijos pasipriešinimo pajėgos atsiunčia kitą, kuris turi Džoną apsaugoti. Šis filmas vyksta 2018, kai Skynet įvykdė tris milijardus gyvybių nusinešusį žmonijos holokaustą, dar žinomą kaip Teismo Dieną (Judgement Day) ir robotų armija kariauja prieš likusių žmonių pasipriešinimą.
“Žvaigždžių Kelias” (”Star Trek“) yra kultinis JAV televizijos serialas sukurtas Gene Roddenberry 1966 m. ir sulaukęs 6 tęsinių, 11 filmų, dešimčių kompiuterinių žaidimų ir šimtų knygų. “Žvaigždžių Kelias” vis dar yra viena iš labiausiai JAV pop kultūrą įtakojusių kino franšizių.
Turiu pripažinti, kad nebuvau didelis “Žvaigždžių Kelio” gerbėjas, tiesą sakant, nesu matęs nei vieno ankstesnio “Star Trek” serijos filmo ar serialo serijos, tad naujienos apie naują dalį manęs nesujaudino ir visiškai nenustebino. Pastarieji metai – komiksų adaptacijų ir seniai užmirštų idėjų prikėlimo aukso amžius, tad nenuostabu, kad atėjo ir “Žvaigždžių Kelio” eilė. Studija daug mažiau rizikuoja kurdama tęsinį jau daug gerbėjų turinčiai kino franšizei ir beveik užsigarantuoja pelną. Smagu pamatyti vaikystėje pamėgto filmo tęsinį ar komikso adaptaciją, bet, kai studijos galvoje tik pelnas, gauname tokius atmestinai sukurtus filmus kaip “Iksmenai: Pradžia” ar “Drakonų Kova: Evoliucija”.
Komentarai