Tos linksmos ir nuotaikingos “Geležinio žmogaus” atmosferos, kuri nepaleidžia manęs iki šiol, pagautas, nutariau pažiūrėti kažką linksmo ir nuotaikingo. O kur visada galima rast gerą nuotaiką ? Žinoma, animaciniuose filmuose.

Akys užkliuvo už “WALL-E“, apie kurį girdėjau tik gerų atsiliepimų. O ir IMDB įvertinimas tikrai aukštas, ir, beje, aukščiausias iš visų animacinių filmų. Ką gi, žiūrim.

Ir vėlgi gavau ne visiškai tai ko tikėjausi. Jei ieškojau kažko panašaus į Ledynmetį, tai gavau animaciją, kuriai netgi sunku rasti palyginimą, nes filmukas tikrai unikalus, tiek istorija, tiek jos pateikimu. Taipogi, filmuko kūrėjai netgi pabandė sulaužyti tos linksmos animacinių filmų atmosferos standartus. Jei mes įpratę matyti, jog animacjoje komedija dominuoja pirmajame plane, o tuomet jau įvairiausi prieskoniai(veiksmas, nuotykiai, romantika ir t.t.) pasilieka antrajame plane, tai “WALL-E” kūrėjai pirmajame plane sukūrė romantiką, o nuotykius ir komediją – jau antrame plane.