Roland Emmerich – garsus ir daug kritikos sulaukiantis režisierius. Jo filmai kritikuojami dėl lėkšto dialogo, prastos vaidybos ir dėl nuo realybės atitolusių ir gan kvailų siužeto vingių. Emmerich’as ginasi sakydamas, jog jis ne mokslininkas, o tiesiog režisierius, kuriantis filmus kurie patinka plačiai auditorijai, nereikalauja daug mąstymo ir yra tiesiog “lengva pramoga”. Su tuo galima sutikti. Jo filmai linksimi, kupini įspūdingų veiksmo scenų ir papuošti kvapą gniaužiančiais specialiaisiais efektais. Jei taipogi uždirba milžiniškas sumas pinigų. “Godzilla” uždirbo 380 mln. dolerių, “Žvaigždžių Vartai”, su 50 mln. biudžetu, uždirbo beveik 200mln., o “Nepriklausomybės Diena”, sukurtas su 70 mln. dolerių biudžetu, uždirbo daugiau nei 800 mln. dolerių ir yra 20 daugiausiai uždirbęs filmas per visą kino istoriją. “Diena Po Rytojaus” surinko ne ką mažiau už savo pirmtakus, net 550 mln. dolerių. Skaičiai įspūdingi, taigi nekeista, kad Emmerich’as nekeičia savo sėkmės formulės.

Filmas prasideda su milžiniško ledkalnio atskilimu nuo Arkties ledyno. Iškart matoma Emmerich’ui būdingas, tolimas, kompiuteriu sukurtas, didelio masto katastrofos kadras. Ši reginį seka Jungtinių Tautų konferencija Indijoje, kur mokslininkas Džekas Holas (Dennis Quaid), bando įspėti pasaulio lyderius dėl globalinio atšilimo spartėjimo ir kylančios grėsmės, bet juo, kaip jau įprasta Emmerich’o filmuose, niekas netiki.