Tag-Archive for » Animacija «
Kad ir kaip būtų keista, tačiau šio filmo nebuvau matęs iki pat šiol. Nors tikrai mėgstu animaciją ir dievinu Pixar kūrinius, “Nerealieji” kažkaip nekrito į akis. Nors girdėjau daug – ir reklamos, ir rekomendacijų… Visgi, geriau vėliau negu niekada.
Režisieriui ir scenaristui Brad Bird’ui buvo pavestas šio filmo kūrimas. Iki tol nelabai žinomas ir didesnių pasiekimų nepasiekęs režisierius – už būsimo Pixar šedevro vairo. Bet kai animaciją kuria Pixar’ai, žiūrovas net nebelabai kreipia dėmesį į kitą filmo dosjė. Visgi, studija buvo taip sužavėta kūrinio sėkme ir režisieriaus darbu, kad vėliau jam taip pat buvo patekėtas “La Troškinio” kūrimas.
Istorija ganėtinai paprasta ir nesudėtinga. Keista, super galių turinti šeima gyveno gelbėdama pasaulį nuo blogio jėgų. Tačiau vėliau, prasidėjus teismų maratonams prieš superius, valdžia nusprendė atsisakyti ir uždrausti jiems naudoti savo super galias. Super galių turintis žmogeliai bando gyventi paprastą, paprastų mirtingųjų gyvenimą, kol jiems vėl neprireikia užsivilkti senų super kostiumų.
Po užvakarykščio jaunučių pralaimėjimo Europos krepšinio čempionate, buvau emociškai sukrėstas. Nuotaika buvo sumindyta ir suplėšyta, nenorėjau nieko, kaip tik gerai išsimiegot. O kadangi miego nė velnio nenorėjau, ėjau pažiūrėt filmą. Norėjosi kažko nuotaikingo, kas bent kiek pakeltų nuotaiką ir žvilgsnis užkliuvo už animacijos “La troškinys“. Kodėl animacija ? Todėl, kad gerą nuotaiką ir nuotaikinga scenarijų joje rasi visada – be išimčių.
Na ir pati istorija skambėjo gana įdomiai. Mažas žiurkiūkštis(toliau – peliukas) užsimanė tapti virėju. O kaip gi toks mažas ir žmonių nekenčiamas padarėlis įsitvirtins jų pasaulyje ? Tačiau įdėjos vedinas, kartu su savo vaizduotės sukurtu kulinarijos genijumi, peliukas surado išeitį! Visai netyčiom, ganėtinai kuriozišku būdu, jis susidraugavo su kulinaru, kuris nebuvo kulinaras, bet jam reikėjo būti kulinaru. Skamba gan kvailai. Ne istorija, o sakinys, bet tai nesvarbu, svarbu tai, kad šie 2 herojai rado išeitį – peliukas gamino valgį, valdydamas savo draugo-”virėjo” kūną. Na pats žmogaus valdymas lyg ir nelogiškas, bet scenarijui tikrai tinka.
Tos linksmos ir nuotaikingos “Geležinio žmogaus” atmosferos, kuri nepaleidžia manęs iki šiol, pagautas, nutariau pažiūrėti kažką linksmo ir nuotaikingo. O kur visada galima rast gerą nuotaiką ? Žinoma, animaciniuose filmuose.
Akys užkliuvo už “WALL-E“, apie kurį girdėjau tik gerų atsiliepimų. O ir IMDB įvertinimas tikrai aukštas, ir, beje, aukščiausias iš visų animacinių filmų. Ką gi, žiūrim.
Ir vėlgi gavau ne visiškai tai ko tikėjausi. Jei ieškojau kažko panašaus į Ledynmetį, tai gavau animaciją, kuriai netgi sunku rasti palyginimą, nes filmukas tikrai unikalus, tiek istorija, tiek jos pateikimu. Taipogi, filmuko kūrėjai netgi pabandė sulaužyti tos linksmos animacinių filmų atmosferos standartus. Jei mes įpratę matyti, jog animacjoje komedija dominuoja pirmajame plane, o tuomet jau įvairiausi prieskoniai(veiksmas, nuotykiai, romantika ir t.t.) pasilieka antrajame plane, tai “WALL-E” kūrėjai pirmajame plane sukūrė romantiką, o nuotykius ir komediją – jau antrame plane.
Komentarai