Šis filmas buvo mano laukiamiausių sąraše dar prieš jam pasirodant. Tiesa, iš filmo nesitikėjau nieko ypatingo, laukiau jo tokio, koks jis ir buvo – neįpareigojantis, nuotaikingas ir kupinas veiksmo ir spec. efektų. Iš esmės, filmas iš tų, kurie daugiau nieko ir neturi, skirti smagiai praleisti 2 valandas – nieko daugiau. Vaidyba vidutiniška, scenarijujus paviršutiniškas, o logikos filme dar mažiau nei “Transformeriuose“. Visgi, filme buvo kažkas tokio, kas, pažiūrėjus filmą, leido nesiskųsti.

Keista, tačiau pirma kas krinta į akis – neturi nieko bendro su filmo turiniu. Turiu omeny kvailai, mūsų kalbininkų, išverstą filmo pavadinimą. Nesusiklaidinkit, nėra ten jokių eilinių Džo, o tas Džo – elitinė, slapta ir be galo svarbi amerikiečių organizacija, kovojanti prieš pasaulinį terorizmą. Žinoma, Holivudas nebūtų Holivudas jei filme neatsirastų dar vienas, kone identiškas slaptas būrys. Esminis skirtumas tas, kad pastarasis – kupinas blogio…

Ir nors pats scenarijus taip smarkiai ir akivaidžiai kertasi su logika, pati jo įdėja savotiškai kaustė prie ekrano. Nano technologijos, jų panaudojimas įvariems tikslams ir įvariuose kategorijuose – kažkas įdomesnio ir ne taip nuvalkioto. Tiesa, pažiūrėjus filmą, pagalvojau, kad jei kūrėjai būtų truputį kitaip pažiūrėję į filmo scenarijų – iš jo būtų buvę įmanoma išspausti kažką įdomaus ir rimto. Visgi, filmas statytas pagal amerikiečių animacinį filmuką, tad ir pats filmas – labiau amerikiečiams.

Buvo įdomu ir tai, jog filmas prasidėjo praktiškai be įžangos. Veiksmas buvo išpiltas lyg iš kibiro nuo pat pradžių, o suprasti kas čia dedasi – buvo baisiai sunku. Tačiau filmo eigoje, neva personažų prisiminimais, režisieriai kažkiek atskleidė veikėjų motyvacijas ir pačio scenarijaus esmę. Kaip ten bebūtų, tie prisiminimai mažai tepadėjo, o po filmo vistiek išliko nuomonė, kad viskas vyksta, nes turi vykti. Veikėjų motyvacijos baisiai kvailos, o kiti veikėjai buvo visai be motivacijos, jie buvo arba tiesiog blogi, arba tiesiog geri.

Kitaip tariant – režisierius nieko nevyniojo į vatą, viso filmo metu veiksmas buvo pilamas kaip iš gausybės rago, o spec. efektai lydėjo kiekvieną veiksmo sceną. Kalbant apie pastaruosius, dalis jų buvo baisiai neįtikinantys. Jei didžiausi ir brangiausi efektai, kai griūva Eifilio bokštas ir pan – buvo neprilygstami, tai paprasti ir jau įprasti sprogimai buvo atlikti gan atmestinai.

Jei reikėtų filmą lyginti su neseniai mano matytais “Transformeriais“, sakyčiau, kad šis filmas yra kažkiek geresnis už antrają “Transformerių” dalį. Tačiau čia žiūrint mano akimis, o IMDB vartotojai, abu filmus vertinai praktiškai apyligiai – 6,0 balo šiam filmui prieš 6,2 balo “Transformerių” tęsiniui. Čia pat galima rasti savotišką sąsają su pirmąja robotų dalimi. Abiejuose filmuose, jų pabaigoje buvo pateiktas akivaizdus pareiškimas į filmo tęsinį. Tiesa čia, tas pareišikimas pateikiamas baisiai akivaizdžiai, o kai kurios filmo scenos pabaigoje vyko vien tam, kad būtų ką papasakoti filmo tęsinyje.

Verdiktas: Visiškai neįpareigojantis, kupinas nesustojančio veiksmo filmas, kuris leis lengvai išmesti 2 valandas iš gyvenimo. Dėl to gailėtis neturėtumėte. Ir nors filmo scenarijus visiškai kvailas, o logikos jame visiškai mažai, pats scenarijus ir jo pateikimas – gan unikalūs ir įdomūs.