“Lemtingo posūkio” trilogija turi vieną įdomią detalę – kiekvienam filmui režisuoti paskiriamas vis naujas režisierius. Šį kart, trečiojoje dalyje, prodiuseriai režisieriaus kėdę patekėjo Declan O’Brien‘ui. Kuris, kaip pasirodo, neturi visiškai jokios patirties kino industrijoje, jei neskaitysim keletos parašytų scenarijų serialams bei keletos režisuotų serialų. Kurie, beje, buvo nesėkmingi. Žodžiu, patirties režisuojant filmus – nėra, o tai atsispindi ir pačiame filme.

Jei trumpai prisimintume pirmąsias dalis tai galėtume drąsiai teigti, jog pirmoji buvo geresnė už antrąją. Viena vertus, pirmoji labiau išpildė savo žanrą, sukurdama pakankamai didelę įtampą viso filmo metu. O tuo tarp antroji, labiau orentavosi į senuosius filmo gerbėjus, tad sukūrė tokį tęsinį, kuris patiks tik tiems, kuriem patiko ir pirmoji dalis. Visgi, “Lemtingas posūkis 2” visišikai prarado savo varikliuką – įtampą, tad antroji dalis pasižymėjo tik kanibalų/žmogėdrų istorijos aiškinimu bei žmonių pjaustimu. Buvo įdomu, tačiau filmas nebuvo toks geras, kaip trilogijos pirmtakas.

Sužinojęs apie trečiąją dalį nenustebau, nes antroji davė tinkamai suprasti apie savo tęsinį. Iš filmo nesitikėjau daug, tikėjausi tik tiek, kad filmas nebus prastesnis už antrąją dalį. Apsirikau labai skaudžiai…

Istorija išlieka ta pati. Keletas žmonių patenka į mišką, kuriame gyvena žmogėdros. Prasideda kova už išgyvenimą ir ji tęsiasi iki pat filmo pabaigos… Kad filmas bus pigus triukas, jau buvo spėti iš pirmųjų scenų, kuomet mergina išsiriangia nuogai, bet, kad filmas bus toks pigus – net susapnavęs nebūčiau.

Žmogėdros dabar dar akivaizdžiau išreiškia savo požiūrį į maistą. Lavonui išplėšiamos akys ir suvalgomos tiesiai prieš kamerą. Katik nužudytam žmogui nuplėšiamas viršugalvis, atsipjaunamas gabalėlis smegėnų, gardžiai aplaižomas ir suvalgomas vėl, tiesiai prieš kamerą. Kas per..?! Tokių epizodų buvo ne vienas ir ne du, ir jie kėlė tik pasišlykštėjimą.

Tokiuose filmuose Holivudas stengiasi sukurti tokius veikėjus, kad žiūrovas galėtų jų gailėti, išgyventi jų kančias bei bijoti už juos. Čia – nieko panašaus nebus. Beveik visi veikėjai – žiaurūs, iš kalėjimo pabėgę žudikai, kurie savo drąsiais veiksmais ne tik išsklaido visą, dar galėjusią būti, įtampą, tačiau sukelia tokias neigiamas emocijas, kad tuomet jau pradedi jaudintis nebe už žmonių, bet už žmogėdrų gyvybes…

Kitas, taip pat neįtikęs dalykas, kad žmogėdrų buvo labai mažai. Tiek mažai, kad antrosios dalies pabaiga aiškiai melavo. Ir apskritai, apie žmogėdrų filme praktiškai nesimatė, tad galima ir pasiginčyti apie ką šis filmas yra ištikrųjų… Bent tiek, kad filmas trunka ne daugiau nei pusantros valandos, tačiau ir tas laikas ganėtinai prailgo.

Verdiktas: Ko gero šlykščiausias bei labiausiai nuvylęs filmas pastaruoju metu. Kaip matote, net ir tie, kuriems patiko pirmosios dalys – filmą vargiai pripažins. Tikiuosi, jog filmo pabaiga nebuvo rodyklė į ketvirąją dalį…