Tikriausiai tie, kas mėgsta trilerius, yra matę filmų apie bankų plėšimus, derybas, įkaitų vadavimą ir pan. Man, kaip trilerių mėgėjui, šie žanro elementai labiausiai priimtini.  Ir visai atsitiktinai radau filmą “Inside Man“. Filmo scenarijaus aprašymas sudomino, o aktorių sąraše pamačius Denzel Washington griežiantį pirmuoju smuiki, tiesiog negalėjau nepažiūrėti šio filmo.

Visuomet mėgavausi filmais, kuriuose vaidina šis aktorius, o jo vaidybą tiesiog dievinu dar nuo “Training Day” laikų. 2 laimėti Oskarai ir dar 3 šio trofėjaus nominacijos – ne eilinis pasiekimas. Visgi kvaila būtų matuoti aktoriaus vaidybą laimėtais trofėjais, bet kaip ten bebūtų, aktoriaus vaidyba šiame filme – nuostabi. Ir tikrai sunku surasti argumentų tokiam teiginiui, galiu pasakyti tik tiek – pažiūrėkit filmą ir tuo įsitikinsite.

Tęsiant kalbą apie vaidybą. Aktorių sąraše esti ir dar vienas garsesnis aktoriaus, tiksliau 2 garsesni aktoriai – Clive Owen ir Jodie Foster. Ir nors Clive Owen tikrai nėra vienas mano mėgstamiausių aktorių, tačiau šiame filme jis kone tobulai įkūnijo jam patekėtą veikėją. O Jodie Foster galbūt kiek persistengė, nors kita vertus, jos vaidmuo taip pat nebuvo iš lengvųjų. Kaip ten bebūtų – vaidyba šiame filme – tikrai ne eilinė.

Filmas – tyras trileris. Ne taip, kaip panašiuose šio žanro filmuose, kuriuose dažnai trileris būna persmelktas dramos ar romantikos elementais, “Inside Man” – to nėra. Romantika ir drama apsiribojama vos keliais dialogais. Veiksmo taip pat praktiškai nėra, tad nenuostabu, kad filmas remiasi į 3 esminius dalykus – siužetą, personažus ir, svarbiausia – dialogus.

Pradėkim nuo personažų. Pagrinde, viso filmo metu, matysime 2 svarbiausias ir ryškiausias figūras – Detektyvą Keith Frazier(Denzel Washington) ir blogiuką Dalton Russell(Clive Owen). Detektyvą matysim kiek dažniau – blogiuką, kiek mažiau. Abu pagrindiniai herojai visokeriopai charizmatiški. Tiesa, Dalton’as – santūrus ir inteleaktualus, o Keith’as – emocingas, šmaikštus ir taip pat nestokojantis išminties. Visgi, D. Washingtonas ekrane praleis žymiai daugiau laiko, tad jo veikėjui atsiskleisti bus daug lengviau, o jam atsiskleidus – jis tūrėtų tapti priimtinu personažu daugumai trilerių mėgėjų.

Visgi įdomiausia filmo dalis – scenarijus. Pats esu matęs nemažai filmų apie bankų plėšimus ir dažnokai scenarijus būdavo, daugiau ar mažiau, nuspėjamas. Tiesa tie filmai taip pat nebuvo iš geresnių, bet visgi… Filme praktiškai neįmanoma nuspėti scenarijaus vingių. Kai kurios detalės, iškeltos dar filmo pradžioje, atskleidžiamos tik jo pabaigoje. Dalton’as – inteleaktualus nusikaltėlis, tobulai suplanavęs banko apiplėšimą, meta iššukį detektyvui derybininkui – Keith’ui. Visgi pati įdomiausia filmo detalė ir buvo pats apiplėtimas. Ne tiek pats apiplėšimas, kiek unikalus ir nematytas jo įgyvendinimas. Kaip manote kas laimės šią proto dvikovą ?

Laimėjo ar nelaimėjo – neatskleisiu, tačiau filmo pabaiga – silpniausia ir įdomiausia šio filmo vieta. Skamba keistai, tačiau taip yra. Įdomiausia, nes atskleidžiamos visos detalės ir paslaptys, kuriuos smarkiai intrigavo, bei vertė prilipti prie ekrano ir laukti kiekvienos scenos. Silpniausia, nes jautėsi neišbaigtumas. Retas filmas, kuriame pabaiga panaši į serialo, t.y. reikalaujanti sekančios serijos. Kitaip tariant, filmo pabaiga tiesiog prašyte prašėsi antrosios dalies, tad net nesuabejojau, kad ji bus kuriame. 2010 metais jos sulauksim. Tie patys aktoriai, tas pats režisierius(Spike Lee) ir tas pats scenaristas(Russell Gewirtz). Tiesa, pastarąjam scenaristo kėde teks dalintis su Terry George.

Verdiktas: “Savas žmogus” – galbūt ne pats geriausias visų laikų trileris, tačiau toks geras, kad tenka pasukti galvą, jog prisimintum geresnį. Visgi, jei kalbėsim apie trilerius, susijusius su bankų plėšimais – šis, tikriausia, vienas geriausių mano matytų. Unikalus ir tikrai kitoks scenarijus, bei įdomūs veikėjai tik patvirtina mano teiginį.