Leonas – ne Amerikoje sukurtas, dar 1994-aisiais pastatytas prancūzų režisieriaus L. Besson’o  filmas yra tapęs klasika. Vieni jį prisimena kaip įtemptą trilerį, kiti kaip įdomią dramą, treti kaip savotiškos romantikos filmą… Esmė ta, kad visai tai filme yra, daugiau ar mažiau. Apskritai, manyčiau, kad “Leonas” – geriausias L. Besson’o darbas. O prie to, būtų galima pridurti, kad režisierius yra pastatęs tokius filmus kaip Nikita, The Fifth Element, prodiusavęs Taxi, Transporter, Revolver ir daugelį kitų. Sąrašas išties ilgas ir įspūdingas.

Kalbant apie patį filmą, jame buvo visko. Kaip jau minėjau – ir savotiškos romantikos, ir veiksmo, ir įtampos, ir dramos… Žodžiu, filme persypinė tiek daug žanrų, kad atrinkti kurį nors vieną, kuris dominavo filme – būtų baisiai sunku. Kalbant apie senarijų:

Leon’as – žudikas. Labai paprastas ir labai įdomus, gyvenantis savo gyvenimą, kuriame nereikia nieko rūpintis išskyrus augalu, kuris yra geriausias jo draugas. Viskas būtų tekėję sena vaga, jei ne išgelbėta gyvybė kaimynų mergaitei…

Jei manęs paklaustų kas labiausiai įsiminė filme, pirmiausia į galvą šauna 2 dalykai – filmo istorija ir personažai. Pastarieji buvo tokie įsimintini, kad vargiai juos pamirščiau net ir norėdamas. Jean Reno sukurė ko gero įsimintiniausio žudiko personažą kino istorijoje. Turiu omeny, tiek, kiek man teko matyt. Asmeniškai. Ne apskritai. Iš pažiūros paprastas ir nuoširdus vyriškis, užsiiminėja “valymu”. Keista, bet beprotiškai įdomu. Dar visai jauna, Natalie Portman, pirmąjame savo vaidmenyje taip pat sukūrė personažą, kurį sunku pamiršti. Aš visuomet pamirštu herojų vardus po filmo ir tik labai išimtinais atvejais sugebu juos įsiminti. Nesistengiu, tačiau taip gaunasi. Tai Matilda(N. Portman) – vardas personažo, kurį galiu prirašyti į trumpą sąrašą herojų, kuriuos pamenu. Šiame sąraše puikuojasi Tony Stark’as iš “Iron Man” ir… Hm, keista, dabar, šią minutę, nieko daugiau nebepamenu, bet tikrai žinau, kad šiame sąrašiuke yra ir dar ne vienas personažas. Be to, būtų kvaila nepaminėti G. Oldman’o personažo unikalumą ir siejamą įtampą filmo metu.

Toliau apie scenarijų. Ne, neišsigąskit, jau po truputį mokausi nebeatpasakoti visko iš eilės, tad taip pabandysiu nedaryt ir šį syk. Nesusiklaidinkit kaip tai padariau aš – filmas nepasakos apie žudiką, mažą mergaitę ir jų nuotykius. Filmas pasakos apie žudiką, mažą mergaitę ir jų tarpusavio santykius, kas ir yra pagrindinis filmo kabliukas. Bet išties labai sunku Leon’ą, Jean Reno personažą, vadinti žudiku. Ne todėl, kad jis nežudė, o todėl, kad jam ta etiketė tiesiog nelimpa. Galit ir patys suprast, kad veiksmo filme mažokai – dominuoja dramos ir trilerio žanrai. Filmas tikrai turėtų patikti ir vieno ir kito žanro mėgėjams.

Trečias dalykas, kuris nešovė į galvą taip greitai, tačiau šovė kiek vėliau – vaidyba. Vienas iš tų filmų, kuriuose apie vaidybą galima pasakyti šį tą daugiau nei “nežinau, gal ir gerai…”. Kiek teko matyti, iš savo patirties galiu teigti, jog Jean Reno suvaidino geriausiai per savo karjerą. Sakau iš to kiek mačiau ir kiek pamenu. Bet kokiu atveju, žiūrovas vaidyba tikrai liks patenkintas. Neabejotinai.

Filmui įpusėjus, maniau, jog jis bus vienas iš tų, kuriuos IMDB vartotojai smarkiai pervertina. 8,6/10 – ne juokas. Tačiau žiūrėjau iki pabaigos ne todėl, kad buvo gaila išjungti, bet todėl, kad jutau tą filmo šarmą, kuris neleido net pagalvoti apie filmo išjungimą. Ir visgi, pažiūrėjus filmą iki pabaigos galiu drąsiai patvirtinti, kad sutinku su šiuo IMDB įvertinimu.

Verdiktas: Ne eilinis kriminalinis trileris. Arba kriminalinė drama. Filmas patiks ir vieno ir kito žanro mėgėjams. Labai įsimintini personažai, ne tradiciškas ir nenuvalkiotas scenarijus bei nuostabi Žano Reno vaidyba – visi šie dalykai kelia filmą iki aukštumų.