Pilietinis karas Siera Leonėje prasidėjo 1991, o pasibaigė tik 2002. Šis karas nusinešė dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių ir milijonus pavertė pabėgėliais. Sužinojęs, kad tokiame laikotarpyje vyks filmas su Leonardo DiCaprio, pagalovjau, jog tai bus “eilinė Holivudinė meilės istorija”, bet “Blood Diamond” mane tikrai nustebino. Filmas šiurkštus ir realistiškas. Karas pavaizduojamas ne kaip romantiškas nuotykis (o tai jau pasidarė įprasta). Vadyba, kinematografija, veikėjai, veiksmas… Viskas beveik tobula (tiesą pasakius, mane šiek tiek nuvylė pabaiga, bet tai menkniekis).

Pagrindinis veikėjas – Denis Arčeris (Leonardo DiCaprio) yra deimantų bei ginklų prekeivis. Sudaręs sandorį su Sierra Leone revoliuciniu judėjimu dėl ginklų siuntos, pakliūna į pasieniečių rankas dėl deimantų kontrabandos. Eilinio žvejo Solomono Vendžio (Djimon Hounsou) kaimą užpuolą ir sūnų pagrobia sukilėliai, o patį išvežė į deimantų kasyklas. Solomonas randa milžinišką deimantą ir jį paslepia. Tuo metu, deimantų kasyklą užpuola valstybės pajėgos. Kalėjime, Deniui sužinojus, jog Solomonas rado milžinišką deimantą, Denis sudaro sandorį: Solomonas atiduoda Deniui deimantą, o Denis padeda rasti Solomono šeimą. Pakeliui jie sutinka žurnalistę Mede Bouen (Jennifer Connelly). Tuo metu, sostinę Fritauną užpuola sukilėliai.

Veikėjai įdomūs ir nenuvalkioti. Denis – šilto ir šalto matęs buvęs samdinys. Didelis cinikas manantis, jog Afrika neturi ateities ir reikia kuo greičiau iš jos neždintis. Labai įdomu žiūrėti į Denio požiūrio besikeitimą filmo metu. Solomonas – paprastas žvejys praradęs visą savo gyvenimą. Puikus Djimon Hounsou priverčia užjausti jo veikėją. Idėja apie kapitalizmo žiaurumą aktuali šiais laikais ir truputi ironiška tai, jog filmas smerkiantis godumą buvo nominuotas5 Oskaro apdovanojimams ceremonijoje, į kurią atėję svečiai garderobui išleidžia ne vieną milijoną.

Vaidyba nuostabi. Jennifer Connelly neišsiskiria, bet į Leonardo DiCaprio tiesiog malonu žiūrėti. Šiam filmui jis net išmoko afrikietišką akcentą. Nežinau ar jis tikroviškas, bet dauguma žmonių sako, jog akcentas visiškai autentiškas. Visą šou nugvelbia Djimon Hounsou. Jis puikiai pavaizduoja emociškai ir psichologiškai sutrikusį tėvą, bandantį surasti savo šeimą pilietinio karo įkarštyje. Jo kančias galima net pajausti. Oskaro vertas pasirodymas.

Kaip jau minėjau, filmas šiurkštus ir tikroviškas. Šiame filme pavaizduotos visos karo baisybės. Godumas, mirtis, valdžios troškimas, niekuo dėtų žmonių kančios ir mažų vaikų, įtrauktų į karą ne savo valia, likimas. Kadangi veiksmas vyksta Afrikoje, neišvengiame ir vergovės užuominų. Visa tai sudaro puikią atmosferą tokiam filmui.

Panaudotas įdomus ir neįprastas garso takelis kai kuriuose vietose gali atrodyti keistai, bet jis prisideda prie atmosferos. Verta paminėti ir nuostabią kinematografiją. Daug palčių kadrų, užpildytų pasakišku Afrikos kraštovaizdžiu. Kvapą gniaužiančios veiksmo scenos, kurių nėra apstu, bet jos suteikia filmui pagreičio. “Kruvinas Deimantas” trunka virš dvejų valandų, bet tikrai neprailgsta.

Vienintelis man nepatikęs dalykas – pabaiga. Neatskleisiu kas ten įvyko, bet pasakysiu tik tiek, kad ji nelabai palieka vietos fantazijai. Jei filmas būtų pasibaigęs 5 minutėmis ankščiau, pabaiga būtų tobula.

Verdiktas: Nuostabus filmas su puikia vaidyba, įdomia istorija ir giliomis mintimis. Vienas iš tų kuriems pasibaigus žiūriu į tuščią ekraną ir noriu dar.