Nors ieškojau lengvo ir nuotaikingo filmo, kažko panašaus į filmą “Geležinis žmogus“, nes tikrai nebuvo nei nuotaikos, nei noro žiūrėti kažką įtempto ir sudėtingo, net nesigilinęs apsisprendžiau žiūrėt “Memento” ir net nežinau kodėl taip nusprendžiau. Visgi, nusivylimui vietos mano įraše nebus…

Režisieriaus kėdėje – Christopher Nolan, kuris per savo režisieriaus karjerą yra pastatęs 8 filmus, bei stato dar vieną. Kodėl apie jį užsiminiau nuo pat pradžių ? Tikriausiai todėl, kad tai ką parašysiu, turėtų kažką reikšti ir eiliniam kino mėgėjui. Tarp 8 jau sukurtų C. Nolan’o filmų yra “Memento“, “Betmenas: Pradžia“, “Tamsos Riteris” ir “Prestižas” – visi šie filmai yra interneto giganto IMDB top 250 filmų sąraše. Įspūdinga, taip ?

Filmas pasakoja vaikino, Leonard’o, istoriją. Prieš “incidentą” Leonard’as buvo normalus ir džiaugėsi gyvenimu su savo žmona, tačiau po “incidento”, Leonard’o smegenys buvo pažeistos ir jis prarado gebėjimą į trumpąją atmintį. T.y. jis atsimena viską kas buvo prieš “incidentą”, žino kas jis, kur gyvena, ką veikė iki tol ir pan, tačiau daugiau nebegali įsiminti visiškai nieko. Kas 10 minučių jis pamirštą ką veikė iki tol ir vienintelis būdas jam atsakyt į sau rūpimus klausimus – tatuiruotės ant kūno, nuotraukos, bei mini užrašai, kurie jam padeda susigaudyti aplinkoje. Manot lengva tokios būsenos žmogui ieškoti ir nubausti žmonos žudiką ? Vargu…

Toliau apie filmą: jame išvysime tokių nestandartinių režisūros sprendimų, kokių retai pamatysime kokiame kitame filme ir vargiai kada nors matėme. Filmo istorija pasakojama iš dviejų pusių, pirmiausia rodomas veiksmas vyksta atvirštine chronologine tvarka, t.y. pirmiausia rodoma ką Leonardas padarė pačioje istorijos pabaigoje(bet filmo pradžioje), o tarp šių scenų įterpiamos scenos, kaip istorija prasidėjo. Kadangi viską labai painu nupasakoti, pateiksiu pavyzdį:

1 scena. Rugsėjo 12, 16:00 valandų.

2 scena. Rugsėjo 1, 10:00 valandų.

3 scena. Rugsėjo 12 15:00 valandų.

4 scena. Rugsėjo 1, 11:00 valandų. Ir taip toliau.

Meluočiau jei sakyčiau, jog filme viskas nėra taip painu kaip mano paaiškinimuose, tačiau tas painumas ir yra filmo žavesio priežastis. Filmas tikrai nėra skirtas lengvam penktadienio vakarui prie alaus bokalo. Žiūrint šį filmą turėsit būti atidūs ir įdėmiai sekti kiekvieną sceną, kitas scenas teks žiūrėti po kelis kartus, kad suprastumėte “kas, po galais, čia dedasi” ir viskas dėl to, kad suprastumėte kas, kodėl, kaip ir kada vyksta šiame filme.

Personažai įdomūs, bet kai istorija pasakojama iš kitos pusės, jūs vargiai suprasti kurie iš jų geri, kurie blogi, t.y. kiekviena scena paliks daugybę klausimų tiek apie pačią istoriją, tiek apie pačius veikėjus. Visgi, kiekviena scena atsakys į jums rūpimus klausimus, tačiau tuo pačiu pažers ir dar daugiau naujų klausimų. Ir nors pabaiga viską sudėlioja į savo vietas – jūs vargiai liksite nenustebę, nes tokios meistriškos pabaigos nuspėti praktiškai neįmanoma.

Lenkiuosi prieš C. Nolan’o gebėjimą režisuoti ir priimti tokius neįprastus sprendimus. Filmas prašyte prašosi palyginamas su neseniai matytu, taip pat mistiniu, filmu “Paprasti įtariamieji” ir jei reikėtų rinktis tarp jų – tikriausiai rinkčiausi “Memento”, tačiau abu filmai tokie nuostabūs, kad pastarąjį rinkčiausi tik dėl labai subjektyvių aspektų.

Verdiktas: Netradiciškai ir žavinčiai surežisuotas filmas. Realiai, jei pažiūrėję apie 20 minučių filmo nesijaučiate į jį įtraukti – galite nesitikėti, kad jis jus įtrauks vėliau, tačiau jei filmas įtraukė nuo pat pradžių – kuo toliau, tuo bus tik įdomiau.