Dovanokit, kad truputį sulaužėm tradicijas rašyt kiekvieną dieną, teko truputį išvykt(tapau krikšto tėvu). Toliau viskas vyks po senovei. Prieš išvykdamas, galvojau pažiūrėt kažką ne ilgo ir įdomaus. Už akių užkliuvo filmas “Kubas“. Tiesa, dabar jau nebegaliu pasakyti kur tiksliai aš jį radau, bet tai ir neturėtų rupėti. Pusantros valandos filmas, įdomi įdėja ir tikrai kažkas unikalaus – tiek leido suprasti keli sakiniai scenarijaus aprašymo ir pagrindinė informacija apie filmą. Ką gi, žiūrim ką turim.

Keletas žmonių atsibunda milžiniškame kube, kuris sudarytas iš mažesnių kubų-kambarių. Kiekvienas kambarys turi 6 išėjimus, 5 iš jų žiaurūs spąstai ir tik vienos durys veda į… kitą kambary, su tokiom pačiom sąlygom. Na, pripažinkim, įdėja unikali ir įdomi visais atžvylgiais, o turint omeny, kad būtent įdėjų šiais laikais trūksta, “Kubas” – šauni pramoga vakarui. Bent jau iš įdėjos pusės…

Kita vertus, filmas turi daugiau minusų, nei pliusų, o į klausimą, kurie prideda/atima daugiau balų – paliksiu teisę atsakyti patiems. Jau pačioje pradžioje į akis krinta tai, jog filmas neturi jokios priešistorės, t.y. viskas iškart metama prie veiksmo. Na, žinoma, blogai, kai priešistorė ištempta, tačiau blogiau, kai priešistorės visai nėra, o dar blogiau, kai jos nėra ir jos norisi žiūrovui… Būtų gerai, kad bent filmo eigoje, daugiau ar mažiau, priešistorė atsiskleistų, tačiau filmo eigoje to nepamatysim. Žmonės kube atsirado iš niekur, na, tiksliau, vienas ten atsirado miegodamas, kitas bevalgydamas, trečias išvis nesusigaudo kas vyksta ir žinoma, niekas nieko konkretaus neprisimena.

Apie vaidybą per daug kalbėt nesiplėsiu, nes, manau, tai, daugiau ar mažiau subjektyvu, bet vaidyba filme – tikrai nėra iš gerųjų. Gal, tiksliau, ji nėra tokia bloga, bet tiesiog ja nebuvo perteikta dalis filmo emocijų, kas, vėlgi, yra nelabai gerai.

Taip taip, filme esti ir tokių logiškai nesuprantamų scenarijaus vingių, jog bežiūrint filmą surauki antakius, palenki galvą į vieną ar kitą pusę ir buku žvilgsniu žiūrėdamas į ekraną, lauki paaiškinimo. Žinoma, tu iškart jo nesulauski, bet, svarbiausia, kad jo nesulauksi net ir pažiūrėjęs filmą. Labai norėtųsi pateikti vieną-kitą pavyzdį, tačiau rašant norisi atskleisti kuo mažiau filmo detalių.

Filmo pabaiga – nesusipratimas. Toks jausmas, kad ji baigėsi lyg “Kalėjimo bėgliai“, tik betrūko užrašo “Laukite tęsinio”. Nesusipratimas – gal kiek per smarkiai pasakyta, bet, kad pabaiga palieka daug klausimų ir filmą baigi žiūrėdamas, vėlgi, tuo buku žvilgsniu, kurį aprašiau kiek aukštėliau, tai nėra gerai. Kita vertus, gal čia jau filmo kūrėjų žaismas, nes vėliau pasirodė dar 2 filmo dalys. Tiesa, tiek antroji, tiek trečioji kritikų ir žiūrovų įvertintos daug silpniau, nei pirmtakas.

Verdiktas: Unikalus, įdomus ir įtraukiantis scenarijus, su daugybe logikos, siužeto bei vaidybos spragų. Visgi, filmas nėra toks blogas, kad žiūrovas nesusigundytų pažiūrėti antros dalies, tačiau nėra ir toks geras, jog gautų aukščiausią įvertinimą. Apibendrinus,  “Kubas” - priimtina pramoga kiekvienam kino mėgėjo vakarui.