Richard Curtis, prisidėjęs prie tokių angliško kino komedijų kaip “Bridžitos Džouns dienoraštis“, “Pono Byno atostogos” ir pan, sukūrė dar vieną angliško humoro perliuką. Šį kart režisierius ne tik režisavo filmą, tačiau ir pats parašė scenarijų. Trumpai tariant, didžiuosiuose ekranuose dar vienas anglų iškeptas komedijinis blynas. Ar prisvilo ? Atsakysiu taip: grojant tokiai muzikai blynai nesvyla…

Filmo istorija pasakoja apie 1960-uosius, kuomet Didžiosios Britanijos radijas grojo vos kelias minutes popso ir roko kasdien. Keletas didžėjų aktyvistų, gyvena laive ir pakaitomis leidžia muziką kiaurą parą, o jų balso ir leidžiamos muzikos laukia pusė Britanijos gyventojų, t.y. 25 milijonai žmonių kiekvieną mielą dieną. Filmas, nebūtų filmu jei neatsirastų pikti dėdės, kuriem “Radio Rock” laivas tiesiog nepatinka…

Nors dažniausiai angliškoms komedijoms būdingas ir angliškas humoras, tačiau šiame filme, kaip bebūtų keista, to specifinio humoro nelabai matysime ir girdėsime. Vietoj jo, pasakojant istoriją, kūrėjai nusprendė ją pagardinti labiau amerikietišku humoru. Humoru apie seksą ir… apie seksą. Lėkštokas, paprastas ir ganėtinai banalus humoras neverčia kvatotis, tačiau linskma atmosfera filme vistiek sukuriama.

Jei, kaip palyginimą, filmui greta pastatysime tokius filmus kaip “Pagirios Las Vegase“, “Senoji mokykla” ar tą patį “Ledynmetis” tai filmo “Laivas, kuris veža” humoras tikrai nublanks. Visgi, kaip jau minėjau, atmosfera, sukuriama filme tikrai neprastesnė. Filmą žiūri su šypsena, nori linguoti pagal grojamą muziką ir pan. Čia filmas tikrai neprasčiausias, tačiau iki geriausio – taip pat toli.

Filmo garso takeliui reikėtų atskiros pastraipos. Tą ir padarysiu. Išgirdęs daug kalbų apie nuostabią ir nepriekaištingą filmo kompoziciją pats tikėjausi kažko įspūdingo ir kerinčio. Bet tikėjausi aiškiai per daug. Kad garso takelis tikrai įspūdingas ir pagal jį norisi judėti į visas puses – tas tiesa, net neabejokit, bet, kad ten rasit kažką tokio stebuklingo ko niekada nesate girdėję – tikrai per smarkiai pasakyta. “The Kinks”, “The Who”, “The Turtles” – tai tik dalis grupių, kurių kūriniai skambės filmo metu.

Veikėjų filme per daug, kad jie būtų sukuriami tinkamai. Pažiūrėjęs filmą gali pasakyti vos vieną ar du žodžius, kurie apibūdina atitinkamą veikėją. Nors kita vertus, tokia filmo istorija ir nieko čia nepakeisi. Vienaip ar kitaip, laive buvo linskma. Tiesa, kartais buvo ir nuobodoka, kai ta linksma ir nuotaikinga atmosfera išblėsdavo dėl to, jog režisierius į filmą įkišo ir savotiškos dramos. Nors tokio tipo komedijoje tą dramą reikėjo pateikti kažkiek kitaip. Bent jau man to norėjosi.

Verdiktas: Nuotaikinga, neįpareigojanti galvoti ir vežanti komedija su nerealiu garso takeliu. Tikrai juokingas situacijas filme galima suskaičiuoti ant rankos pirštų, kita vertus, filmas ir be to parodė ir perteikė tai ką ir norėjo.