Dar 1940-aisiais gyvavo super-herojų grupelė pasivadinusi Stebėtojų lyga. Praėjus daugybei metų, po Stebėtojų lygos iširimo, nužudomas vienas iš buvusių jos narių. Roršakas(akt. Jackie Earle Haley) mano, jog kažkas kesinasi į buvusių super-herojų gyvybes ir pradeda domėtis šituo reikalu. Galiausiai, spontaniškų sprendimų užvaldyti likę grupės nariai vėl apsivelka senuosius kostiumus. Niekas net negalėjo pagalvoti, kad siužeto vingiai bus tokie nenuspėjami…

Komiksų ekranizacijos visuomet buvo įdomios kino mėgėjams. Tai taip pat puikus būdas patraukti žiūrovo akį, bei pasipelnyti iš seniai žinomos įdėjos. “Stebėtojų lyga” – ne išimtis, taip pat garsiai reklamuota ir sulaukusi gausybės žiūrovų dėmesio. Tiesa, reklama buvo kiek apgaulinga, tad tie, kurie eidami į filmą tikėjosi kažko panašaus į “Tamsos Riterį” – smarkiai apsiriko. Filme nėra nei gausybės veiksmo, nei įpatingų super-herojų. Visgi, tik vienas filmo herojus turėjo išskirtinių galių, o kiti buvo tiesiog žmonės su kostiumais…

“X-menai”, “Žmogus-voras”,  “Betmenas” – visiems žinomos komiksų ekranizacijos. Pažystami veikėjai, daug veiksmo ir įspūdingi spec. efektai vienija šiuos filmus. Ar “Stebėtojų lyga” iš tokių filmų ? Na nevisai… Filmo režisierius Zack’as Snyder’as nusprendė pateikti kiek kitokį komiksų ekranizacijos variantą. Parodyti tą tamsų ir savotišką super-herojų gyvenimą, kuris nėra parodomas panašaus tipo filmuose. Įdomus sprendimas, ar ne ?

Kalbant apie filmo režisierių Z. Snyder’ą, jam reikia padėkoti vien už pastangas sukurti kažką kitokio ir neįprasto. Ar jam pavyko ? Taip, jis tikrai sukūrė tą kitokį, unikalų, savo šarmo turintį filmą, tačiau vienas klausimas vistiek lieka atviras – ar tas kurinys patiks žiūrovui ?

Diskutuoti galima ilgai ir nuobodžiai, nes filmas yra iš tų, kurie vieniems gali palikti neišdildomą įspūdį, o kitiems sukelti aibę neigiamų emocijų. Tiems, kurie yra ištroškę veiksmo, bei spec. efektų ar tiesiog nemėgsta draminio žanro filmų – šis filmas ne jums. Sakydamas “draminis žanras” būtent tai ir turuiu omeny – 3 valandos gudrių dialogų, veikėjų charakterių ir istorijų analizavimas papildytas šusniu įspūdingų kovų scenų, bei keliais spec. efektais. Tikriausiai būtų nuobodu, jei nebūtų įdomu.

Realiai filmas skirtas tiems, kurie įdomų scenarijų, nenuspėjamus jo vingius ar protingus dialogus vertina labiau nei nesustojantį veiksmą ar įspūdingus spec. efektus. Tačiau pastarųjų buvo ir “Stebėtojų lygoje“. Tiesa sakant, net ganėtinai įspūdingų, tiesiog jų nebuvo tiek daug, kiek galėjo norėtis.  Šusnis įdpūdingų kovos scenų, keletas sprogimų ir teleportacijos manevrai – tai viskas kas labiausiai krito į akį iš šio aspekto. Taip pat, verta paminėti, kad kovos scenos labai priminė scenas iš filmo “300″. Visgi filmus režisavo tas pats režisierius.

Scenarijaus vingių spėliojimą ar nuolatinį veikėjų ir scenų analizavimą praturtino kone tobulas kompozitorių darbas. Dainos, dainų intarpai, melodijos buvo įdėtos kaip ten kur ir reikia. Tačiau vėlgi – visas garso takelis ganėtinai savotiškas. Raminantis ir kerintis, kas ne visiems gali patikti. Ir šiaip garso takelio buvo kiek daugiau, nei aš įpratęs girdėti, tad kitiems tai gali kiek pabosti ar įkirėti, tačiau man jo buvo kaip tik tiek, kiek ir reikėjo.

Filmas nėra iš tų, kuriuose visuomet nugali gėris ar blogis. Filmas paremtas principu, kad nelaimi niekas, o pagrindinė filmo įdėja – “ar tikslas pateisina priemones?”.

Verdiktas: Filmas skirtas tiems, kurie nėra sugadinti holivudinių nesamonių ir mėgsta filmus su gilesne mintim. Filmus, kurie sukelia apmastymų bangas, bei įtraukia savo scenarijumi, o ne spec. efektais.