“The Day the Earth Stood Still” (Diena, kai sustojo Žemė) yra vienas garsiausių klasikinių mokslinės fantastikos filmų. Sukurtas 1951 metais, Šaltojo Karo įkarštyje, esant dideliai įtampai tarp JAV ir Sovietų Sąjungos, vykstant rytų ir vakarų ginklavimosi varžyboms ir neseniai gimus atominei bombai, tai nebuvo eilinė ateivių invazija, prie kurios ypač pripratusi dabartinė auditorija. Ateivis Klaatu atvyko į žemę ne sunaikinti žmoniją, o išgelbėti nuo branduolinio karo. Atvykęs su taikiais tikslais, Klaatu sulaukia agresyvaus žmonių atsako. 2009 metais, “Diena, kai sustojo Žemė” sulaukė kiek pakeisto perdirbinio.

Astro biologė ir vieniša motina Helena Benson (Jennifer Connelly) skubiai paimama iš namų ir ,su kitais mokslininkais, nuskraidinama į karinę bazę, kur visiems atskleidžiama, jog, už pusantros valandos, į Niujorką atsitrenks neatpažintas objektas, milžinišku greičiu skrendantis per saulės sistemą. Susidūrimas neįvyksta, o į Manheteno centrą nusileidžia didelė šviečianti sfera. Iš laivo išlipęs humanoidas per paniką pašaunamas ir nuvežamas į ligoninę. Nuslinkus išoriniam riebalų sluoksniui paaiškėja, jog ateivis, savo išvaizda, panašus į žmogų. Ateivis Klaatu (Keanu Reeves) paaiškina, kad atvyko į žemę norėdamas susisiekti su Jungtinėmis Tautomis. Ateivis neišleidžiamas, bet pabėga iš tardymo ir susisiekia su Helena – mokslininke su kuria jis bendravo. Klaatu teigia, jog atvyko išgelbėti mūsų planetą ir paprašo Helenos pagalbos.

Nelyginsiu šio filmo su 51jų metų versija, nes, gaila, bet nesu jo matęs. Pasakysiu tik tiek, kad buvusi filmo mintis prieš karą buvo pakeista į aplinkosauginę. Filmas tampa aktualesnis mūsų laikų problemoms, bet manau, kad gamtosauginių judėjimų užtenka ir jos po truputį tampa nuvalkiotos (ypač neapkenčiu amerikietiško animacinio filmuko “Captain Planet”) ir filmas atrado kaip “duoklė žaliesiems”. Spec efektų daug ir keista, bet man jie nepatiko. Klaatu apsauginis robotas “Gort” atrodo kaip grafito ir plastmasės hibridas arba kažkas ir animacinio filmuko. Kūrėjai galėjo pasistengti ir pavaizduoti jį bent truputi tikroviškiau. Tas pats robotas filme neatlieka beveik jokios paskirties. Atrodo, jog jis įdėtas tik todėl, kad buvo originaliojoje versijoje.

Keanu Reeves, kaip ir visuose savo filmuose, visiškai neparodo emocijų. Gal tai ir tinka, nes šiame filme jis vaidina ateivį, bet man visiškai neįdomu žiūrėti į tuščia veidą ir klausytis monotoniško balso. Jennifer Connelly atliko savo darbą. Negaliu nei girti, nei peikti. John Cleese pasirodymas patiko labiausiai , bet jis per visą filmą ištarė vos porą sakinių. Pats baisiausias filmo aktorius – jaunasis Will’o Smith’o sūnus Jaden Smith. Nežinau ar jam reikėjo taip suvaidinti, bet jo veikėjas visiškai gadino filmą. Aš jo nekenčiau vis labiau su kiekvienu ištartu žodžiu. Išlepintas, užsispyręs, savanaudiškas, kvailas… Jei kūrėjai norėjo sukurti labiausiai erzinantį veikėją kino istorijoje, jiems pavyko.

Verdiktas: Spec. efektais perpildytas, pabaigos neturintis ir J. Smith’o sugadintas filmas. Jį gelbėja tik įdomi istorija, kuri vis dėl to neoriginali.