

Scenarijus. Iš pažiūros, Vilas Hantingas yra normalus dvidešimtmetis. Jis standartiškai leidžia laisvalaikį, nieko neišsiskiria iš savo draugų tarpo. Esminis skirtumas tarp Vilo ir jo bendraamžius tas, kad Vilas – genijus. Ir, tikriausiai, viskas būtų tekėję sena vaga, jei ne profesorius Geroldas…
Palyginimas. “Gerasis Vilas Hantingas” yra vienas iš tų filmų, kuriuose pasakojama vieno žmogaus istorija. Kažką panašaus galime įžvelgti ir filmuose “Forestas Gampas“, “Įdomi Bendžamino Batomo istorija” ir pan. Tačiau vizualiai, filmas labai panašus į “Atgal į Gamtą“. Abu filmai turi esminių skirtumų ir esminių panašumų. Tarkim, filme “Atgal į Gamtą” viskas pateikiama laisvai, pagrindinis veikėjas žino savo tikslą filme, supranta ko nori ir pan, o “Gerasis Vilas Hantingas” – viskas kitaip – pagrindinis veikėjas nors ir žino klausimus į daugumą sudėtingų atsakymų(visgi jis – genijus), tačiau nesugeba atsakyti į elementarius, su juo susijusius klausimus, kas savotiškai intriguoja ir prikausto prie ekrano. Taip pat įdomu stebėti ir Vilo veikėjo charakterio raidą filme.
Režisūra. Režisieriaus kėdėje, amerikiečių režisierius Gus Van Sant. Per savo karjerą buvo nominuotas dviem oskarais – kaip geriausias režisierius filme “Good Will Hunting” ir filme “Milk“, už geriausiai adaptuotą scenarijų. Realiai, filmo scenarijus buvo rašytas trilerio žanrui, tačiau Gus Van Sant pasirinko kiek kitokį variantą ir pastūmė filmą į dramos žanrą.
Vaidyba. Filmas laimėjo 2 Oskarus, bei buvo nominuotas dar 7. Vienas iš laimėtų 2 Oskarų – už vaidybą ir vienas iš 7 nominuotų – taip pat už ją. Oskaru galėjo džiaugtis Robin Williams kaip geriausias antraplanis aktorius, o nominaciją gavo Matt Damon, kaip geriausias pagrindinis aktorius. Pažiūrėjęs filmą pagalvojau, kad Matt Damon, mažų mažiausiai, buvo vertas nominacijos į šį trofėjų – nesuklydau. Visos aktoriaus perteikiamos emocijos ir tas meistriškai sukurtas, keisto genijaus charakteris tikrai paperka. Kita vertus, Robin Williams taip pat suvaidino vieną geriausių savo vaidmenų. Be šių dviejų kino žvaigždžių, aktorių sąraše galime matyti ir dar vieną gerai žinomą pavardę – Ben Affleck. Aktorius suvaidino neblogai, nors kiek keistokai. Kita vertus, jis ekrane šmėžavo labai neilgai, tad vertinti jo vaidybą būtų naivu.
Veikėjai. Viso filmo metu, ekrane matome 3 pagrindines figūras – Vilą Hantingą(Matt Damon), Sean Maguire(Robin Williams) ir profesorių Gerald Lambeau(Stellan Skarsgard).
Vilas – genijus, žinantis atsakymus į daugelį klausimų. Gyvenime jis galėtų užsiimti bet kokia veikla, tačiau dėl savo opaus(bet žiūrovui visapusiškai įdomaus) charakterio, jis to nedaro.
Sean’as – profesorius, psichoterapiautas, kuris kadaise žadėjo labai daug, tačiau nepasiekė nieko apčiuopiamo. Ne dėl to, kad nesugebėjo, o dėl, kad nenorėjo. Taip pat įdomus ir lengvai pamėgiamas veikėjas filme, kuris su Vilu tiesiog papildo vienas kitą.
Gerald’as – profesorius, matematikos guru. Jam rūpi tik vienas esminis dalykas – nukreipti Vilą ir jo genialius gebėjimus teisinga linkme. Veikėjas parodantis kaip norint pasiekti tikslą, kartais nublanksta žmogiškosios vertybės.
Rekomendacijos: Patiko šis ? Turėtų patikti ir “Atgal į Gamtą“.
Verdiktas: Įdomus, įtraukiantis, savo meninę vertę turintis ir svarbiausia – įkvepiantis filmas su gera įdėja ir dar geresniu jos įgyvendinimu. Nors filmo nedrįsčiau lyginti su to pačio žanro šedevrais kaip “Žalioji Mylia“, “Skrydis virš gegutės lizdo” ar pan, tačiau drįsčiau teigti, kad filmas daugmaž “Into the Wild” lygio.

Kardinaliai pakeistas rašymo stilius. Turit pastabų, nuomonių ar šiaip komentarų ? Labai įdomu išgirst ką manot.
Nezinau, kaip del skrydzio virs, bet… Tai, kad Zalioji mylia yra drama su visais seiles elementais dar nedaro jo didesniu shedevru uz Geraji Vili Huntinga. Kaip si tobula scenarijini kina galima lyginti su seiletekiu bei graibaliojimu scenarijaus tamsumoje “septynios sielos”, tai net sunku suprasti.. Vis tik kino pojutis, matyt, ateina su skaiciumi (perziuretu filmu) ir metais.
Labas, Pauliau. Toks jausmas, kad tu sukurtas mum prieštaraut.
Čia, kaip suprantu, komentaras iš serijos “anas šūdas, o šitas super, nes šitas man patiko labiau, nei anas.”, ar klystu ? Vien tai, kad šį filmą vadini “tobulu scenarijiniu kinu”, pasako kaip esi nusistatęs. O, kad “Septynias Sielas” taip sumenkinai tai aš irgi negaliu to suprast. Čia daugmaž, jei filmas graudinantis(seilėtekis), jis jau yra blogas ar bent jau ne toks geras kaip tie, kurie negraudina(nėra seilėtekiai), taip ?
Čia faktas, kad kino supratimas ir visa kita ateina su metais ir peržiūrėtų filmų kiekiu, bet aš niekur ir nebuvau įsipareigojęs, kad rašysiu tobulai, kad įtikčiau kiekvienam.
Ką tavo manymu man reikėtų daryt, jei dabar atlėktų dar vienas Paulius, parašytų, jog šis filmas šnipštas, o “Seven Pounds” super-duper-geriausias-scenarijinis kinas ? Ir juolab, kad būtų lygiai taip pat įsitikinęs savo teisumu ir skoniu filmams ?
Žodžiu, jei tau filmas taip patiko ir tu jį taip aukštini, tai toli gražu nereiškia, kad filmas tobulas.
EDIT: Pagalvojęs radau geresnę išeitį, redagavau apžvalgos pabaigą.
Blogas filmas yra blogas, nepaisaint žanro ir seilių kiekio. O kiek jis geras, tobulas ir kiek esu teisus labiau priklauso nuo to, kiek pažįsti šiuos žodžius rašantį žmogų. Tu apie kokį filmą gali parašyti tris kartus tobulas, bet aš nepulsiu jo žiūrėti, nes kol kas matau, kad mūsų požiūriai į kiną smarkiai skiriasi. Tačiau yra žmonių, kurie man pasako “žiūrėk tą” ir aš žiūriu, nes žinau, kad jie žino, ką kalba. Taip ir tau – visai nebūtina kreipti dėmesio į mano mintis. O tobulas scenarijinis kinas reiškia ne tai, kad yra įdomi idėja (čia gal dar 7 pounds kažkaip įsipaišytų), bet ir jos išvystymas. Good Will Hunting gali cituoti skersai išilgai, nes matosi, kad žmonės įdėjo į tai sielos (ir, aišku, asmeninių išgyvenimų) bei perteikė tai kūrybiškai, o 7pounds tėra sentimentalių banalybių kraitinys, kuris užsitęsia smarkiai per ilgai.
Beje, Gus Van Santas tikrai buvo nominuotas už “Milk”, bet tikrai ne už scenarijaus adaptavimą ir šiaip reiktų išlipti iš Oskarų balos, kai kalbama apie labiau nekomercinio kino kūrėjus. Juk yra Kanai, Berlynas, Venecija, kur tokių grandų darbai pastebimi nepalyginamai dažniau.
Puikus kinas verciantis susimastyti, o gal net pakeisti poziuri i vienus ar kitus dalykus.
Sio straipsnio stilius pasirode kiek saltokas (dabar galvoju kodel), kazko jam labai truko. Jeigu buciau perskaites recenzija dar nemates filmo, tau nepavyktu mane itikinti ji paziureti. O jis tikrai to vertas.
Sekmes berasant.
Pauliau, manau sutiksi, kad ne visų nuomonės ir nevisada sutampa.
Jei tau patinka tokie filmai, o kažkas mėgsta “Dragonball: Evoliution” ar pan, tu jam nepasakysi, kad jo skonis toks ar anoks, nes jis juk nieko nepadarys, neprivers savęs mylėt dramų, jei jis myli veiksmą. Visi skirtingi ir nieko čia nepadarysi. O tai, kad tau atrodo, jog tavo skonis geresnis už kitų(ar bent jau tik mano) – tavo reikalas. Dėl tokio dalyko nesiginčysiu, nes, visgi, niekur ir niekam neįsipareigojau.
O dėl skonio ginčytis – kvaila. Labai patiko “Green Mile”, ne tiek smarkiai patiko “Good Will Hunting” ir taip pat patiko ir “Seven Pounds”. Ką man dabar daryt ?
Andriau, supratau tave. Šitas įrašas buvo tik eksperimentinis, rašymo stiliaus klausymu. Dėkui, kad pastebėjai.
Edgarai, apžvalgininko profesionalumas yra sugebėjime vertinti kiną bei jo sudedamąsias dalis nepriklausomai nuo jo skonio. Žalioji mylia ir Gerasis Vilis yra tas pats žanras, tik vieno atlikimas stipresnis iš esmės, kito – žiūroviškesnis. Jeigu kažkoks anime fanas varo ant kritiko, kuris pelnytai suvaro tą anime, tai čia fano, o ne kritiko problema. Man regis savo skonį į pirmą vietą labiau prastuminėji tu, o ne aš.
Domeno adresas nei įrodo, nei rodo, kad aš kritikas. Žinoma, bandau, mokaus, tobulėju taip greit, kaip tik galiu. Na mes čia šituo skonio reikalu galim diskutuot labai labai ilgai ir kažin ar rastumėm kompromisą. Aš ir nesiteisinu savo skoniu, aš tik pateikiu tau kaip pavyzdį, kad paaiškinčiau, kad ne visi gali būti tokie ekspertai kaip tu, ir ne visi matys filmuose tai ką matai tu. Aš nesakau, kad aš to nenoriu, bet kaip matai, kolkas, tu įžvelgi daugiau už mane. Bent jau tavom akim. Ir viskas ką aš galiu padaryt ir darau – stengiuos tobulėt.
O kas liečia skonio prastuminėjimus… labai jau vaikiškai ir naiviai nuskambėjo iš tavo pusės.
Nei aš primetinėju, nei aš teisinuos juom, nei aš stumiu jį aukščiau kitų. Aš galėčiau normaliai padiskutuot ir su žmogum, kuriam patinka Drakonų kovos filmas, bet tik tokiu atveju, jei jis norės, sugebės ir galės normaliai diskututuot pateikdamas argumentų. O jei jis ateis, pasakys, kad mano apžvalga šūdina iš esmės, nes jam patiko tas filmas, o aš jį išpeikiau – čia jau kitas reikalas. Viskas ką čia išvardinau tavęs neliečia ir per aplinkui nieko nebandžiau pasakyt.
Dėkui už tas pastabas, kurias duodi. Tokie dalykai padeda mokytis ir suprast ką, būtent, darau negerai.
Ar čia eina pažiūrti visa filma, o ne tik treileri?
“Aktorius suvaidino neblogai, nors kiek keistokai. Kita vertus, jis ekrane šmėžavo labai neilgai, tad vertinti jo vaidybą būtų naivu” Tas sakinys tai pritrenkiaintis. Nesirink tokių žodžių, keistokai, naivu. Tas “naivu” tai išvis netinkamas žodis tam, ką nori pasakyti. Ir dar. Jei jau rimtai bandai rašyti recenzijas kinui, pasižiūrėk teksto stilių, korektūrą, nes norisi skaityti ne tik tavo nuomonę, bet ir tvarkingą tekstą.