Ir dar vienas, tikrais įvykiais paremtas filmas. Tik šį kart tai sužinojau jau filmui prasidėjus, o ne prieš jį pažiūrint. Tiesa, “Klasė” turi keletą esminių skirtumų, jei filmą lyginsim su prieš tai mano matytais tikrais įvykiais paremtais filmais.

Visų pirmiausia, filmas pastatytas ne holivude. Ir net ne Amerikoje, o gan toli nuo jos, bet arti mūsų. Filmą pastatė netolimi mūsų kaimynai estai. Ir dėl šio fakto filmo kokybė nė kiek nenukentėjo, anaiptol, drįsčiau abejoti ar kas nors galėjo filmo įdėją įgyvendinti geriau.

Visų antra, filmas pastatytas remiantis labai jau gyvenimiška(bent jau iš moksleivių pusės) įdėja. Patyčios ir smurtas – štai apie ką šis filmas.

Filmo istorija sukasi apie vieną klasę, kurioje mokosi Josepas – klasės moksliukas, nuolat kenčiantis klasės draugų patyčias, smurtą bei neapykantos proveržius. Klasiokai be jokio gailesčio tyčiojasi iš Josepo visais įmanomais ir kasdien vis žiauresniais būdais. Tačiau vienas iš klasės draugų, nepripažinęs tokio elgesio, pradeda Josepą ginti ir pats palaipsniui tampa klasės sadizmo objektu.

Filmas galbūt ir nebūtų toks išskirtinis, tačiau jame tos išdaigos ar patyčios pateikiamos daug žiauriau, su aštriu neapykantos ir sadizmo prieskoniu. Pats filmas sukuria tokį natūralumo jausmą, kokio senokai nejaučiau. Žiūri filmą ir matai, kad visa ta aplinka ir tas mokyklos gyvenimas, nors ir ne visai toks, tačiau labai jau pažįstamas.

Filmas trunka beveik 2 valandas, tačiau nie kiek neprailgsta. Anaiptol, filmas prabėga labai greit, o bežiūrint jį net nebuvo kilusi mintis pasižiūrėti kiek laiko liko iki jo pabaigos. Prikaustantis filmas, kuris tiesiog priverčia spėlioti kas bus toliau.

Žiūrint filmą kyla begalės emocijų, nuo gailesčio iki neapykantos. Tiesa sakant, nežinau tokio filmo, per kurį būčiau taip norėjęs, jog tuos smurtautuojus kas nors gerai pamokytų. Ta neapykanta jiems tiesiog virte virė viso filmo metu.

Nekomentuosiu nei aktorių, nei operatorių ar režisierių darbo, svarbiausias ir esminis dalykas, kad jokia filmo kūrėjų grandis nesugadino nei pačio filmo, nei jo atmosferos. Ir nors filmo žanras – drama, bei veiksmo jame tikrai nėra daug, jis turėtų patikti net ir veiksmo fanatikams. Kita vertus, filmo pabaiga atperka bet kokį veiksmo stygių.

Verdiktas: Filmą tikrai įtraukiu į savo, jei ne geriausių tai labai gerų filmų sąrašą. Filmo nerekomenduočiau žiūrėti labai silpnų nervų žiūrovams, tačiau, manau, kad kiekvienas moksleivis turėtų jį pamatyti bei įvertinti.