“Atgal į gamtą” – dar vienas tikrais įvykiais paremtas holivudinis filmas. Tiesa, ši istorija tikrai savotiška ir, drįsčiau teigti, kad kažkiek… Na, tarkim aš tikrai nesielgčiau taip, kaip pasakojama šioje istorijoje.

O istorija sako, jog apie 1990-uosius metus, jaunas, 20 metų vaikinukas, Christopher McCandless, pabaigęs mokyklą ir prisiskaitęs Tolstojaus ir M.Tveno knygų, nusprendžia, kad materealusis pasaulis – ne jam. Paaukojęs tėvų, koledžui skirtus pinigus labdarai, jis keliauja po Ameriką be pinigų, po truputėlį bandydamas įgyvendinti savo svajonę – nukeliauti į Aliaską ir ten praleisti visą savo likusį gyvenimą.

Filmo režisierius, Sean Penn, 10 metų įkalbinėjo vaikino tėvus, kad šie leistų statyti filmą apie jų sūnų. Galiausiai, tėvai sutiko ir visaip kaip tik galėjo, režisieriui padėjo statyti šį filmą.

“Into the Wild“(lietuviškai tąriasi baisiai keistai) – vienas iš tų retų filmų, kuriuos geriausia(ir patartina) žiūrėti vieniems, niekeno netrukdomėms, nes filmui suprasti ir į jį įsijausti reikia visiško atsipalaidavimo.

Labiausiai filme žavėjo kompozicija. Ji tiesiog užburianti. Tiesa sakant, jokio panašaus garso takelio girdėti neteko. Klausydamas tai ką siulo filmas, kartkartėmis pats nejučiomis visa galva pasineri į tą filmo harmoniją. Trumpai tariant – garso takelis išties kilsteli filmą aukštyn.

Dar labai įstrigo ir žavėjo nuostabi aktorių vaidyba. Pagrindinio vaidmens atlikėjas, Emile Hirsch, su savo užduotimi susidorojo kuo puikiausiai. Jis ganėtinai meistriškai perteikė tą neįprastą naturalumą, kuris lydėjo jį viso filmo metu. Žodžiu, tiek pagrindinių, tiek ir antraplanių aktorių vaidybą buvo mažų mažiausiai puiki. Taip pat verta paminėti, kad filmo režisierius, beje ir aktorius, pats norėjo užimti pagrindinio vaidmens vietą, tačiau negalėjo to padaryti dėl savo amžiaus.

Net jei filme ir nerasti to kabliuko, kuris jus įtrauktų į filmą ar nerasite nieko tokio kas jus sužavėtų – visuomet galėsite grožėtis filme pateikiama gamtos harmonija. Daugiau ar mažiau, bet ji išties ramina ir atpalaiduoja.

Labai svarbu kaip smarkiai filmas jus įtrauks į savo įstoriją. Jei jūs rasit tą filmo kabliuką ir visa galva pasinersit į filmą – jis tikrai jus sužavės, tačiau jei to kabliuko nerasit, tai pasirodys kone nuobodžiausias filmas kokį esat matę. Nes filmas tikrai yra, kone, “lėčiausias” ir labiausiai prailgęs filmą kokį tik esu matęs. Filmas trunka apie 2 su puse valandos, tačiau žiūrint jį laikas prailgsta ir išsitempia iki 4 valandų. Vieniems tai patiks – kitiems ne. Ir nors filmas manęs neįtraukė taip kaip norėtųsi, bei pasirodė nuobodokas – aš jame vistiek atradau tai kas man patiko ir vertė pažvelgti į viską kiek kitokiu, ne vartotojiško žmogaus žvilgsniu.

Verdiktas: “Into the Wild” – filmas, garantuojantis minčių užtaisą bent kelioms dienoms. Nors filmas tikrai “hipiškas”, labai lėtas ir ganėtinai nuobodus, tačiau dramų mėgėjai filmą vienaip ar kitaip tikrai įvertins.