Po užvakarykščio jaunučių pralaimėjimo Europos krepšinio čempionate, buvau emociškai sukrėstas. Nuotaika buvo sumindyta ir suplėšyta, nenorėjau nieko, kaip tik gerai išsimiegot. O kadangi miego nė velnio nenorėjau, ėjau pažiūrėt filmą. Norėjosi kažko nuotaikingo, kas bent kiek pakeltų nuotaiką ir žvilgsnis užkliuvo už animacijos “La troškinys“. Kodėl animacija ? Todėl, kad gerą nuotaiką ir nuotaikinga scenarijų joje rasi visada – be išimčių.

Na ir pati istorija skambėjo gana įdomiai. Mažas žiurkiūkštis(toliau – peliukas) užsimanė tapti virėju. O kaip gi toks mažas ir žmonių nekenčiamas padarėlis įsitvirtins jų pasaulyje ? Tačiau įdėjos vedinas, kartu su savo vaizduotės sukurtu kulinarijos genijumi, peliukas surado išeitį! Visai netyčiom, ganėtinai kuriozišku būdu, jis susidraugavo su kulinaru, kuris nebuvo kulinaras, bet jam reikėjo būti kulinaru. Skamba gan kvailai. Ne istorija, o sakinys, bet tai nesvarbu, svarbu tai, kad šie 2 herojai rado išeitį – peliukas gamino valgį, valdydamas savo draugo-”virėjo” kūną. Na pats žmogaus valdymas lyg ir nelogiškas, bet scenarijui tikrai tinka.

Žinoma, kam būtų linksma ir įdomu žiūrėti, kaip beveik 2 valandas peliukas gamina valgyti ? Tarp kitko, net ir tokiose scenuose buvo tikrai juokingų situacijų. Kaip ten bebūtų, kūrėjai draugams nupiešė ir nuožmių priešininkų – virtuvės šefą, kuris, dėl tam tikrų priežasčių nekentė peliuko draugo Linguini‘o, maisto kritiką, kuris nekentė restorano, kuriame kompanija dirbo ir panašių veikėjų. Žinoma, dar buvo veikėjų, kurie nebuvo priešai, o buvo draugai, tačiau tokie draugai, kad paskui juos bėgte bėgo linksmos situacijos.

Kadangi neseniai teko matyti kitą animaciją, trečiąją Ledynmečio dalį, galiu drąsiai juos lyginti. Šiuo atveju, manau Ledynmetis 3 laimėtų šią kovą. Bet ne todėl, kad “La troškinys” yra prasta animacija, o todėl, kad į Ledynmečio filmukų seriją sunku lygiuotis. Kodėl ? Na, visų pirmiausia, todėl, kad Ledynmetyje buvo daugiau personažų ir kiekvienas iš jų turėjo linksmą ir unikalų charakterį, o animaciniame filme “La troškinys” – veikėjų mažiau. Ledynmečio filmuke scenarijus buvo toks, kad iš jo buvo įmanoma išspausti daugiau nuotykių ir pan.

Nors, visgi, “La troškinys” turi savų pliusų lyginant tiek su “Ledynmečio” filmukų serija, tiek su kitais animaciniais filmais. Visų pirma – humoras. Šiame filme jis nėra lėkštas. Nors jo kiek mažiau, tačiau tas savotiškas unikalumas padaro savo. Toliau, įdėja. Tiek “Ledynmetyje“, tiek kituose animacijuose, jos nėra arba ji yra ne pagrindinis filmuko variklis. Šiuo atveju, “La troškinyje“, buvo net kelios pagrindinės filmo įdėjos, ant kurių ir stovėjo visas filmukas.

1. Jei visą laik galvosi apie tai ko netekai, niekada nesužinosi kas tavęs laukia.

2. Banalu, bet taip yra – kiekvienas gali pasiekti visko ko tik nori, tereikia trupučio sekmės, daug įdėto darbo ir atsidurti tinkamu laiku, tinkamoje vietoje.

Verdiktas: “Ratatouille” – filmukas, tikrai praskaidrinęs nuotaiką. Juoab, kad ir jo įdėja buvo kaip tik ta, kad suprasčiau, jog neverta krimstis dėl jaunučių pralaimėjimo, nes priešaky – vyrų krepšinio čempionatas! Taip pat, lenkiuose prieš Šapranausko įgarsinimą. Pasaka!