Archive for the Category »Veiksmo «
Šis filmas buvo mano laukiamiausių sąraše dar prieš jam pasirodant. Tiesa, iš filmo nesitikėjau nieko ypatingo, laukiau jo tokio, koks jis ir buvo – neįpareigojantis, nuotaikingas ir kupinas veiksmo ir spec. efektų. Iš esmės, filmas iš tų, kurie daugiau nieko ir neturi, skirti smagiai praleisti 2 valandas – nieko daugiau. Vaidyba vidutiniška, scenarijujus paviršutiniškas, o logikos filme dar mažiau nei “Transformeriuose“. Visgi, filme buvo kažkas tokio, kas, pažiūrėjus filmą, leido nesiskųsti.
Keista, tačiau pirma kas krinta į akis – neturi nieko bendro su filmo turiniu. Turiu omeny kvailai, mūsų kalbininkų, išverstą filmo pavadinimą. Nesusiklaidinkit, nėra ten jokių eilinių Džo, o tas Džo – elitinė, slapta ir be galo svarbi amerikiečių organizacija, kovojanti prieš pasaulinį terorizmą. Žinoma, Holivudas nebūtų Holivudas jei filme neatsirastų dar vienas, kone identiškas slaptas būrys. Esminis skirtumas tas, kad pastarasis – kupinas blogio…
Ir nors pats scenarijus taip smarkiai ir akivaidžiai kertasi su logika, pati jo įdėja savotiškai kaustė prie ekrano. Nano technologijos, jų panaudojimas įvariems tikslams ir įvariuose kategorijuose – kažkas įdomesnio ir ne taip nuvalkioto. Tiesa, pažiūrėjus filmą, pagalvojau, kad jei kūrėjai būtų truputį kitaip pažiūrėję į filmo scenarijų – iš jo būtų buvę įmanoma išspausti kažką įdomaus ir rimto. Visgi, filmas statytas pagal amerikiečių animacinį filmuką, tad ir pats filmas – labiau amerikiečiams.
Nekantriai lauktas, daug skirtingų nuomonių sukėlęs, sulaukęs be galo daug pagyrų ir pasipiktinimo sulaukęs filmas manęs nei kiek nedomino. Tikriausiai dėl to, jog pasirodymo metu nebuvau matęs nei vieno Quentin Tarantino filmo. Sužavėtas “Pulp Fiction” ir “Rezervoir Dogs” nusprendžiau pažiūrėt “Kill Bill”. Keista bet vienareikšmiškos nuomonės neturiu. Kai kurios filmo dalys patiko, kai kurios ne. Apžvelgsiu abi šio filmo dalis vienu metu, nes “Kill Bill” buvo kuriamas kaip vientisas filmas, o padalintas norint sumažinti trukmę.
Istorija įtraukia nuo pat filmo pradžios: buvusi samdoma žudikė vadinama Nuotaka (Uma Thurman) atsibunda iš komos ir pradeda keršyti savo buvusios organizacijos nariams bei savo bosui – Bilui (David Carradine). Įdomi, neįprasta ir įtraukianti istorija – vienas iš Quentin’o Tarantin’o filmų bruožų. Norėčiau papasakoti daugiau, bet nenoriu nieko atskleisti.
Dauguma sutiktų veikėjų savotiškai įdomūs, bet keista, jog mažiausiai įdomus veikėjas man pasirodė Nuotaka. Kodėl? Net neįsivaizduoju. Gal dėl to, jog niekaip nesugebėjau jos užjausti ir suprasti jos motyvacijos, gal dėl to, jog nesu didelis Umos Thurman fanas. Pats geriausias veikėjas, be abejonės, Bilas. David’o Carradine’o vaidyba nuostabi, o balsas užburiantis. Padeda ir įdomus dialogas kurio nestinga visiems veikėjams (dar vienas Tarantino filmų bruožas). Carradine’o veikėjas pateikia daug įdomų ir neįprastų filosofinių minčių (labiausiai patiko Supermeno ir žmonių rasės bruožų analogija). Gaila tik tai jog jo beveik nebuvo pirmoje dalyje, o antroje Carradine’as pasirodė tik trumpame pokalbyje pradžioje ir keliolika minučių pabaigoje. Šio veikėjo potencialas mažai panaudotas.
Dar 2007-aisiais, pirmasis “Transformerių” traukinys nuvažiavo paskui save nusitempdamas kiek daugiau nei 700 milijonų pajamų, bei daugybę fanų. Neilgai reikėjo laukti kol Michael Bay, antrą kartą savo režisieriaus karjeroje, prabils apie filmo tęsinį. Pirmą kart jis tai padarė su “Pašėlusiais Vyrukais“, dabar – “Transformerių” eilė.
Pirmasis filmas pareikalavo 150 milijonų dolerių, antrasis kiek daugiau – 200 milijonų. Kai filmo biudžetas toks didžiulis, o filmo žanras “sci-fi / action“, būtų naivu nesitikėti kažko įspūdingo iš spec. efektų ir veiksmo pusės. O juolab, kad režisieriaus kėdėje – pats M. Bay.
Trumpai apie spec. efektus – jie buvo ko gero įspūdingiausi per pastaruosius keletą metų. Gal net įspūdingiausi apskritai. Tą galėtų pasakyti ir aklas. O kas liečia veiksmą… Rankos pirštai nenoriai spaudo klaviatūrą, tačiau veiksmo buvo ryškiai per daug. Šis filmas ne iš tų veiksmo filmų, kuomet gali atsisėdęs pažiūrėt, nesukt galvos apie logiškumus, o tiesiog grožėtis veiksmu ir kompiuterinės grafikos stebuklais. Šis filmas iš tų, kuriuos pažiūrėjęs jausiesi dar labiau pavargęs nei buvai prieš tai.
Godzilla – milžiniška mistinė japoniška pabaisa. Pirmą kart pasirodęs kino ekrane 1954, Godzilla pasirodė 28 filmuose ir tapo Japonų pop-kultūros ikona. 1990 TriStar įgijo teisę kurti amerikietišką “Godzillos” versiją. Režisieriumi tapo Roland’as Emmerich’as. Reklamos kampanija buvo sukurta įprastu Emmerich’o stiliumi. Niekur nebuvo rodoma pilna Godzilla. Reklamose galima pamatyti nebent koją ar akį. Sužadintas žiūrovų smalsumas – viena iš pagrindinių Emmerich’o sėkmės formulės sudedamųjų dalių. Amerikietiškoji “Godzilla” žiūrovų ir kritikų įvertinta nepalankiai. Kritikuojamas atitolimas nuo originaliosios Japoniškos versijos, prasta vaidyba, logiką paneigiantys siužeto vingiai, bet finansiškai filmas pasisekė ir uždirbo beveik 400 mln. dolerių.
Filmas prasideda prancūzų branduolinių ginklų bandymų montažu ramiajame vandenyne, kurie radioaktyviomis medžiagomis apšvitina iguanų kiaušinius. Po kiek laiko, milžiniškas padaras užpuola Japonų krovininį laivą ramiajame vandenyne, nuniokoja Panamos pakrantės kaimą, nuskandina pora žvejybinių laivų netoli rytinės JAV pakrantės ir galiausiai nukeliauja į Niujorką.
Veikėjai visiškai paviršutiniški ir neįdomūs. Mokslininkas Nikas Totopolis (Matthew Broderick) taip ir neatskleidžia kodėl gelbėja pasaulį. Reporterė ir buvusi Niko mergina Odri (Maria Pitillo) apie kurią galima pasakyti tik tiek, jog ji visados atsiranda ne laiku ir ne vietoje, “tereotipinis Niujorkietis” ir Odri draugas Viktoras ir Prancūzijos spec. tarnybų atstovas Filipe Roaché (Jean Reno) pastoviai keikiantis Amerikietišką kavą. Stereotipais permirkę veikėjai – eilinis Emmerich’o filmų bruožas.
Dar viena komiksų ekranizacijos apžvalga mūsų puslapyje. Po ilgokos pertraukos kritau prieš televizorių ir prisiminęs tą linskmą ir neįpareigojančią gilintis į filmą “Iron Man” atsmosferą, nutariau paragauti ir to, ką patiekė režisierius Tim Story. Supykint nesupykino, bet desertu “Fantastiško ketverto” taip pat nepavadinčiau.
Šį kartą istorija pasakoja apie 4 žmones, įsirengusius į kosminę kelionę, kurioje jie atsitiktinai patenka į nežinomų kosminių spindulių audrą. Grįžę į žemę jie pastebi, kad kažkas vyksta. Kažkas, kas smarkiai pakeis herojų likimus…
Pirmiausia, kas krinta į akis(neskaitant Jessica Alba seksualumo), tai gražus ir puikiai atliktas darbas su spec. efektais. Jų filme apstu – tik spėk grožėtis. Įvairiausi ugnies kamuoliai, įspūdingos elektros iškrovos ir dar daugelis kitų įspūdingų spec. efektų – vienas iš nedaugelio šio filmo pliusų.
Dar vienas, neblogas dalykas filme – linskmos situacijos, kuriuos mažų mažiausiai, priverčia šyptelti. Vienintelė ir didžiausia bėda šiame aspekte yra ta, kad tų juokelių buvo mažokai. O tikrai galėjo būti daugiau…
Pasiilgau tų gerų, tikro veiksmo filmų apie gangsterius, mafiją, narkotikus, policiją ar šiaip žmogeliukus su ginklais, kuriems tiesiog nesiseka. Norėjau kažko įdomaus, įtraukiančio, bet kartu ir įtempto bei logiško scenarijaus. Nes veiksmo filmuose būna tiesiog taip, kad veiksmas kuriamas scenarijaus kokybės sąskaita, o man tas tiesiog nepriimtina. Kažkada per TV rodė filmą “Vejamas baimės“, norėjau jį pažiūrėt, tačiau negalėjau. Dabar pasitaikė puiki proga šią klaidą ištaisyt.
Įvyksta susišaudymas ir nušaunami korumpuoti policininkai. Nusikaltėliai, norėdami sunaikinti nužudimo įkalčius, paveda tai padaryti Džojui(Paul Walker). Jis ginklus paslėpia namuose, tačiau netrukus jie iš ten dingsta ir tampta kito nusikaltimo įrankiu. Džojus, norėdamas išsaugoti savo gyvybę turi rasti ginklą ir jį sunaikinti kol to nespėjo padaryti policija ar kiti tuo suinteresuoti asmenys. Prasideda ginklo paieška, kurios herojai ilgai nepamirš…
Filmas išties neblogas – nenustojantis veiksmas, praturtintas įtemptu ir įdomiu scenariju bei nenuspėjamais siužeto vingiais. Filme esti ir tokių siužeto vingių, kurie tiesiogiai nelabai susiję su pagrindine siužetine linija, tačiau jie ne ką mažiau įdomūs. Žinoma, dėl to filmas prailgsta iki kiek daugiau nei 2 valandų, tačiau žiūrėdamas ir pažiūrėjęs filmą tuo net nemėginau skųstis, bet kita vertus, nenorėjau, kad filmas truktų ilgiau. Trumpai tariant, kaip įtempto veiksmo filmo, trukmė puikiai atitiko mano poreikius. Manau ji turėtų atitikti ir daugelio veiksmo trilerių mėgėjų standartus.
Nesu didelis Iksmenų fanas. Mačiau visus filmus, bet nežiūrėjau animacinių serialų ir neskaičiau komiksų. Apie Iksmenų pasaulio istoriją žinau tik tiek, kad pasaulyje pradėjo plisti mutantai – žmonės turintys neįprastų galių ar sugebėjimų. Vieni gali skaityti mintis, kiti šaudyti iš akių lazerius ar valdyti ugnį. Dauguma žmonių nekenčia mutantų, kiti jų bijo. Patys mutantai pasiskirstę į priešingas stovyklas. Vieni nori su žmonėmis gyventi taikiai, kiti žmonių rasę išnaikinti. Įdomi idėja filmui, bet pastaruoju metu, atrodo, jog kūrėjams tiesiog trūksta idėjų, nes trečioji “Iksmenų” dalis bei šis filmas kur kas prastesni už savo pirmatkus.
XIX amžius, jaunasis Džeimsas Hauletas(Hugh Jackman) auga pasiturinčio Kanados dvarininko šeimoje. Vieną naktį, girtas sodininkas nužudo jo tėva, o Džeimsui, nuo įniršio, suaktyvėja mutacija. Jam akimirksniu užgyja visos žaizdos ir iš plaštakų išauga ligi nagai. Atkeršijęs savo tėvo žudikui ir, su savo broliu Viktoru(Liev Schreiber), pabėga iš namų.
Šį kart, šeštadienio vakarą nutariau paįvarinti veiksmo filmu. Ieškojau kažko panašaus į “Transformerius“, t.y. filmo, kuriame nereikėtų per daug gilintis į scenarijų ar sukuriamus veikėjus. Ieškojau filmo, kuris tiesiog atpalaiduotų ir leistų grožėtis lengvu, veiksmo kupinu scenarijumi. Ir prisiminus draugo rekomendaciją – nutariau pažiūrėti “Geležinį žmogų“.
Ar gavau tai ko tikėjausi ? Oi ne… Užuot gavęs lengvą veikmso filmą, gavau dešimteriopai mano vakaro lūkesčius pateisinusią komiksų ekranizaciją. Net keista pagalvojus kodėl šio filmo nebuvau matęs iki pat šiol. Na, apie viską nuo pradžių.
Tony Stark – technologijų pasaulio genijus, sukūręs naują ginklų kartą Amerikai, kad ši palaikytų taiką pasaulyje. Tačiau sužinojęs, kad kažkas nutekina jo kuriamus ginklus teroristams – jis pats imasi darbo.
“Terminatorius: Išsigelbėjimas” – ketvritoji legendinės, dar 1984 J. Cameron’o sukurtos, Terminatoriaus serijos dalis. Esu didelis Terminatoriaus fanas, tad tik išgirdęs apie filmo kūrimą pradėjau laukti su nekantrumu, bet giliai širdyje žinojau, kad tai eilinis bandymas pasipelnyti iš gerai žinomos kino franšizės. Kai sužinojau, kad režisierius – Joseph McGinty Nichol, dar žinomas kaip McG, mano nuogastavimai pradėjo tvirtintis. Režisierius kūręs “Čarlio Angelus” dabar kuria Terminatorių…
“Terminatorius: Išsigelbėjimas” – pirmasis Terminatoriaus serijos filmas, nebenaudojantis senosios “Terminatoriaus filmo formulės”, pagal kurią Skynet programa iš ateities atsiunčia terminatorių kuris turi nužudyti Džoną Konorą, o žmonijos pasipriešinimo pajėgos atsiunčia kitą, kuris turi Džoną apsaugoti. Šis filmas vyksta 2018, kai Skynet įvykdė tris milijardus gyvybių nusinešusį žmonijos holokaustą, dar žinomą kaip Teismo Dieną (Judgement Day) ir robotų armija kariauja prieš likusių žmonių pasipriešinimą.
Komentarai