Archive for the Category »Trileris «
Jau teko mintėti, jog Denzel Washington – vienas mano mėgstamesnių aktorių, kuriam labai simpatizuoju. Viskas prasidėjo būtent nuo “Išbandymų dienos“, kuomet prieš keletą metų, pirmą kartą pamačiau šį filmą. Ir neveltui D. Washingtonas gavo Oskarą už geriausią 2001 metų pagrindinio aktoriaus vaidmenį.
Jake(Ethan Hawke), pirmą dieną savo naujame darbe – narkotikų departamente, susitinka su savo bosu Alonzo(Denzel Washington). Visiškai skirtingų pažiūrų tiek į gyvenimą, tiek ir į darbą žmonės, turi dirbti tą patį darbą, šalia vienas kito… Įdomu ir tai, jog visas filmo veiksmas vyksta vieną ir tą pačią išbandymų dieną, ką, dalinai, leidžia suprasti ir filmo pavadinimas.
Kalbant apie veikėjus, įdomiausias iš jų – Alonzo. Kurio charakteris esti kažkur tarp šalto bejausmio, gatvės taisyklėmis besivadovaujančio padugnės ir tarp inteleaktualaus, puikią įžvalgą turinčio policininko. E. Hawkes personažas Jake nėra toks įdomus, tačiau visapusiškai papildo Alonzo ir padeda jam atsiskleisti.
“Lemtingo posūkio” trilogija turi vieną įdomią detalę – kiekvienam filmui režisuoti paskiriamas vis naujas režisierius. Šį kart, trečiojoje dalyje, prodiuseriai režisieriaus kėdę patekėjo Declan O’Brien‘ui. Kuris, kaip pasirodo, neturi visiškai jokios patirties kino industrijoje, jei neskaitysim keletos parašytų scenarijų serialams bei keletos režisuotų serialų. Kurie, beje, buvo nesėkmingi. Žodžiu, patirties režisuojant filmus – nėra, o tai atsispindi ir pačiame filme.
Jei trumpai prisimintume pirmąsias dalis tai galėtume drąsiai teigti, jog pirmoji buvo geresnė už antrąją. Viena vertus, pirmoji labiau išpildė savo žanrą, sukurdama pakankamai didelę įtampą viso filmo metu. O tuo tarp antroji, labiau orentavosi į senuosius filmo gerbėjus, tad sukūrė tokį tęsinį, kuris patiks tik tiems, kuriem patiko ir pirmoji dalis. Visgi, “Lemtingas posūkis 2” visišikai prarado savo varikliuką – įtampą, tad antroji dalis pasižymėjo tik kanibalų/žmogėdrų istorijos aiškinimu bei žmonių pjaustimu. Buvo įdomu, tačiau filmas nebuvo toks geras, kaip trilogijos pirmtakas.
Leonas – ne Amerikoje sukurtas, dar 1994-aisiais pastatytas prancūzų režisieriaus L. Besson’o filmas yra tapęs klasika. Vieni jį prisimena kaip įtemptą trilerį, kiti kaip įdomią dramą, treti kaip savotiškos romantikos filmą… Esmė ta, kad visai tai filme yra, daugiau ar mažiau. Apskritai, manyčiau, kad “Leonas” – geriausias L. Besson’o darbas. O prie to, būtų galima pridurti, kad režisierius yra pastatęs tokius filmus kaip Nikita, The Fifth Element, prodiusavęs Taxi, Transporter, Revolver ir daugelį kitų. Sąrašas išties ilgas ir įspūdingas.
Kalbant apie patį filmą, jame buvo visko. Kaip jau minėjau – ir savotiškos romantikos, ir veiksmo, ir įtampos, ir dramos… Žodžiu, filme persypinė tiek daug žanrų, kad atrinkti kurį nors vieną, kuris dominavo filme – būtų baisiai sunku. Kalbant apie senarijų:
Leon’as – žudikas. Labai paprastas ir labai įdomus, gyvenantis savo gyvenimą, kuriame nereikia nieko rūpintis išskyrus augalu, kuris yra geriausias jo draugas. Viskas būtų tekėję sena vaga, jei ne išgelbėta gyvybė kaimynų mergaitei…
Tikriausiai tie, kas mėgsta trilerius, yra matę filmų apie bankų plėšimus, derybas, įkaitų vadavimą ir pan. Man, kaip trilerių mėgėjui, šie žanro elementai labiausiai priimtini. Ir visai atsitiktinai radau filmą “Inside Man“. Filmo scenarijaus aprašymas sudomino, o aktorių sąraše pamačius Denzel Washington griežiantį pirmuoju smuiki, tiesiog negalėjau nepažiūrėti šio filmo.
Visuomet mėgavausi filmais, kuriuose vaidina šis aktorius, o jo vaidybą tiesiog dievinu dar nuo “Training Day” laikų. 2 laimėti Oskarai ir dar 3 šio trofėjaus nominacijos – ne eilinis pasiekimas. Visgi kvaila būtų matuoti aktoriaus vaidybą laimėtais trofėjais, bet kaip ten bebūtų, aktoriaus vaidyba šiame filme – nuostabi. Ir tikrai sunku surasti argumentų tokiam teiginiui, galiu pasakyti tik tiek – pažiūrėkit filmą ir tuo įsitikinsite.
Tęsiant kalbą apie vaidybą. Aktorių sąraše esti ir dar vienas garsesnis aktoriaus, tiksliau 2 garsesni aktoriai – Clive Owen ir Jodie Foster. Ir nors Clive Owen tikrai nėra vienas mano mėgstamiausių aktorių, tačiau šiame filme jis kone tobulai įkūnijo jam patekėtą veikėją. O Jodie Foster galbūt kiek persistengė, nors kita vertus, jos vaidmuo taip pat nebuvo iš lengvųjų. Kaip ten bebūtų – vaidyba šiame filme – tikrai ne eilinė.
“Reservoir Dogs” (Pasiutę šunys) buvo pats pirmasis, dabar jau gerai žinomo ir liaupsinamo, režisieriaus Quentin Tarantino filmas. Sukurtas su nedideliu (1.2 mln. dolerių) biudžetu ir uždirbęs taip pat nedaug (tik 2.8 mln.), išleistas 1992 metais, didelės sėkmės nesulaukė, o dėmesį patraukė tik po antrojo, tikriausiai garsiausio Quentin Tarantino filmo - “Pulp Fiction” (Bulvarinis skaitalas).
Istorija pasakojama ne taip kaip įprasta – nuo pradžios iki pabaigos, o trumpais, 15 ar 20 minučių trunkančiais, epizodais. Veiksmas vyksta prieš ir po nepavykusio juvelyrinių dirbinių apiplėšimo. Plėšikai – šeši, atskirai surinkti, vienas apie kitą nieko nežinantys, slapyvardžiais pasivadinę nusikaltėliai: Ponas Rudasis (pats Quentin Tarantino), Ponas Baltasis (Harvey Keitel), Ponas Blondinas (Michael Madsen), Ponas Mėlynasis (Edward Bunker), Ponas Oranžinis (Tim Roth) ir Ponas Rožinis (Steve Buscemi).Nepavykus apiplėšimui ir kai kuriems dalyviams mirus, visiškai nepažįstami nusikaltėliai pradeda vienas kitą įtarinėti, neva vienas iš jų – policininkas. Gaila, kad nebuvo parodytas pats apiplėšimas. Quentin Tarantino sakė, kad apiplėšimų scenos yra visiškai nuvalkiota kine ir jis to nenorėjo savo pirmajame filme. Aišku, kad prisidėjo ir labai ribotas biudžetas, tad tai buvo palikta vaizduotei.
Kriminalai grįžta. Tiksliau jie grįžo prieš beveik 15 metų, būtent tada Michael Mann pastatė kriminalinę dramą “Karštis“. Christopher Nolan minėjo, jog “The Dark Knight” pradžią darė įkvėptas būtent filmo “Heat“, kuris yra tikrai ne eilinis savo žanre. Kodėl ? Skaitom toliau ir analizuojam.
Visų pirmiausia, filme vaidina Al Pacino ir Robert De Niro, o tai filmui garantuoja 2 dalykus – puikią reklamą ir mažų mažiausiai gerą vaidybą. O vaidyba buvo tikrai nuostabi. Al Pacino kuo puikiausiai perteikė policininko, priklausomo nuo savo darbo, emocijas ir sukurė tikrovišką atmosferą aplink savo charakterį, o Robert’as De Niro buvo pavestas sukurti protingo, bei šaltakraujiško plėšiko personažą. Ir, beje, padarė savo darbą taip pat puikiai. Abu šių aktorių personažai turėjo savo charakterius, savo prioriterus ir savo idiologiją, kurių laikėsi nuo pat filmo pradžios, iki pat jo pabaigos, kas tikrai sužavėjo. Filmui įsibegėjus jau buvo atskleisti abiejų personažų charakteriai, kurie nekito viso filmo metu, o kritinėse situacijuose, kai personažai turėjo rinktis ar jų idiologijos siekimas, ar tai, kas tiesiog buvo geriau, su ironiška šypsena galėjom nuspėti jų pasirinkimus. Apie kitus aktorius kalbėti neverta, nes beveik visą filmą ekranuose matėm tik Al Pacino ir Robert’ą De Niro.
Po 1997 m. J. Schumacher’io pokšto pavadinimu “Batman and Robin”, daug kas manė, kad “Betmeno” franšizė mirusi, kol 2005 pasirodė C. Nolan’o “Batman Begins”. Dauguma kritikų ir kino mėgėjų teigia, kad tai pats geriausias, iki tol sukurtas, Betmenas, tad nenuostabu, kad pasklidus gandams apie Nolan’o režisuojamą tęsinį, visi fanai užsidegė nekantrumu. Šurmulį dar padidino netikėta, ką tik pasibaigus filmavimui įvykusi, H. Ledger’io mirtis. Pirmieji žiūrovų įspūdžiai buvo teigiami. Filmas buvo giriamas ir net lyginamas su “Krikštatėviu”. Dabar “Tamsos Riteris” puikuojasi geriausių filmų dešimtukuose. Dauguma jį giria, kai kurie peikia, šis filmas buvo išleistas gan seniai ir tikriausiai visi jį matė, tad noriu jį truputi paanalizuoti.
Pradedant aktoriais, sąrašas gan įspūdingas. Populiarumo viršūnes pasiekę Christian Bale ir Heath Ledger, sparčiai kylantis Aaron Eckhart, visiems gerai žinomi Morgan Freeman ir Gary Oldman. Geras režisierius. “Batman Begins”, “Memento” ir “The Prestige” išties puikūs filmai. Gera komanda – vienas iš pagrindinių šio filmo sėkmės šaltinių. Vaidyba nuostabi. Visi aktoriai vaidina tiesiog puikiai. C. Bale puikus kaip visada, bet būtina išskirti Heath’ą Ledger’į. Tik išėjus filmui daug kas prognozavo Oskaro laimėjimą ir jie buvo teisūs. Ar jis to vertas? Taip! Ledger’is puikiai pavaizdavo psichopatą klouno kostiume. Išdrįsčiau pavadinti šiurpą keliantį Ledgerio pasirodymą vienu iš geriausių kada nors man matytų.
Jau senokai teko matyti karinį filmą, tad nusprendžiau atgaivinti savo mirusį žanrą, pažiūrėdamas “Išminuotojų būrys“. Filmas nenuvylė, bet paliko dviprasmišką įspūdį.
Skirtingai nei panašiuose kariniuose filmuose, šiame istorija sukasi apie Išminuotojų būrį, į kurį patenka patyręs ir bebaimis išminuotojas, spjaunantis mirčiai į akis. Kažkiek banaloka, bet šio kario charakteris pateiktas ganėtinai įdomiai.
Filmo scenarijus turėjo tiesiog puikiais galimybės sukurti veiksmo ir spec. efektų filmą, tačiau režisierius pasirinko kiek kitokį filmo pateikimo būdą. Užuot sukuręs veiksmo filmą, jis sukūrė ganėtinai įtemptą trilerį su šiek tiek dramos prieskonio. Ar režisierius apsiriko pastatydamas būtent tokį filmą – skonio reikalas.
Filmo pradžia buvo išties įdomi ir įtraukianti, tačiau filmui įsibėgėjant, jį žiūrėti darėsi vis nuobodžiau ir nuobodžiau.
Komentarai