Archive for the Category »Siaubo «
Ar kada nors įsivaizdavote, kad kino teatruose gali pasirodyti ir žiūrovus pakerėti filmas, sukurtas su vos 11 tūkstančių dolerių biudžetu ?! Ir taip ištiesų nutiko. Dar 2007 metais sukurtas, tačiau tik šį rudenį kino teatruose pasirodęs filmas pelnė daugelio žiūrovų simpatijas ir nušluostė nosis daugeliui turtingesnių filmų. Visa veiksmo vieta – dviaukštis namas. Aktorių sąraše – 4 pavardės ir 2 iš jų filme pasirodo tik epizodiškai, keletai minučių, o abu pagrindiniai aktoriai nėra vaidinę jokiame žinomesniame filme, kuris būtų išėjęs į didžiuosius ekranus. Filmavimo įranga – 1, neva, buitinė kamera. Tas pats režisierius – Oren Peli – nebuvo kūręs nieko tokio, ką užfiksuotų imdb.com.
Visų pirma, trumpai apie scenarijų. Pati įdėja nėra kažkokia tai novatoriška, tiesiog name gyvena porelė, kuriai pradeda vaidentis. Jie nusiperka kamerą, kuria filmuodami, bando užfiksuoti visus paranormalius reiškinius.
Istorija iš ties paprasta, skirta vaikams gąsdinti, bet… Bet filme sukuriama išties stipri atmosfera, kuri, be abejo, išgąsdins ne tik mažuosius. Apskritai, nerekomenduočiau šio filmo silpnesnių nervų žiūrovams. Tikrai.
Šį kart pabandysiu trumpai apžvelgti matytus siaubo filmus, nes kadaise šis žanras buvo mano mėgstamiausias, o dabar… Tarkim dabar niekas nebesukuria baisių ir gerų siaubo filmų. Dažniausiai matome tik nuvalkiotą siužetą, bei bandymą išgąsdinti žiūrovą gąsdinančiomis scenomis ir kraujo upėmis. Kaip kažkas yra pasakęs: “Labiausiai žmogus bijo ne kraujo, o savo vaizduotės”. Pradėkim po truputėlį, o vėliau, atsiminus dar ką nors, papildysiu šį įrašą arba sukursiu naują ir tuo pačiu, laikui bėgant, sudarysiu top’ą siaubo filmų, kurie tikrai verti dėmesio. Tad pradėkim. (Eiliškumas neturi jokios reikšmės).
The Ring / Skambutis
Holivudiškas japonų filmo “Ringu” perdirbinys. Ir išimtinai – tikrai vykęs. Kažkada teko matyti ir japonišką originalą, tačiau tai buvo taip senai, kad vargiai galėčiau palyginti šiuos filmus. Kūrėjai puikiai padirbėjo sukurdami įtikinamą ir tikrai baisią atmosferą, kas siaubo filmui ir turėtų būti svarbiausia. Jei atsiras nemačiūsių – tikrai patariu pažiūrėt.
Vakar teko pažiūrėti, siaubo filmų režisieriaus, John Carpenter, fantastinį siaubo filmą – “The Thing“. Filmas yra perdirbinys – originali filmo versija buvo išleista dar 1951 metais ir vadinosi “The Thing from Another World“. Visgi, režisierius, su savo numylėtiniu Kurt Russell priešaky, sukūrė perdirbinį, kuris tiek žiūrovų, tiek kritikų vertinamas palankiau už originalą. Ogi retas atvejis šiais laikais…
12 žmonių grupelė gyvena Aliaskoje, JAV mokslinių tyrimų laboratorijoje. Atskirta nuo pasaulio, žmonių grupelė susilaukia netikėto svečio – padaro. Juokinga, kad scenarijų aprašiau vos dviem sakiniais, tačiau net nesinori atskleisti nieko daugiau, išskyrus tuos faktus, kuriuos paminėjau. Nes atskleidus daugiau – tiesiog sugadinsiu dalį filmo malonumo. Įdomi detalė ta, kad filme nėra nė vienos aktorės moters. Režisierius minėjo, jog viena aktorė buvo, tačiau jai tapus nėščiai, ji buvo pakeista kitu aktoriumi.
Šių laikų filmuose mes galime pamatyti įvairiausių ateivių – žmones drąskančių(”Vyrai juodais drabužiais“), žmoniją naikinančių(”Nepriklausomybės diena“), žmoniją gelbstinčių(”Diena, kai sustojo žemė“) ir pan. tačiau tokių unikalių ir visapusiškai įdomių ateivių, kokius galime pamatyti “Padare” – matyti neteko. Nebandysiu atskleisti ką konkrečiai jie darys, kaip atrodys, kokia jų paskirtis filme – susidomėję filmu, galės patys viską pamatyti.
Zombiai arba “gyvieji numirėliai” – mistinių galių paveikti ir atgiję žmonių lavonai. Jie dažniausiai vaizduojami kaip kvaili, lėti, nerangūs ir baisios išvaizdos. Teigiama, jog mitas apie zombius atsirado Karibų jūros salose. “Modernųjį” zombių žanrą išpopuliarino 1968tūjų G. Romero “Night of the Living Dead”. Dabar, “originalumo krizės” laikais, zombių žanras stiprus kaip niekad. Didelio populiarumo sulaukė filmai “Resident Evil” ir “I am a Legend”, bet man labiausiai į akis krito “28 Days Later”.
Keli kovos už gyvūnų teises aktyvistai įsilaužia į Kembridžo mokslinių tyrimų laboratoriją, norėdami išlaisvinti eksperimentuose naudojamas šimpanzes. Vietinis mokslininkas perspėja, jog šimpanzes užkrėstos “įniršio” virusu, bet aktyvistai jo nepaklauso ir šimpanzes paleidžia. Šios iškart užpuola patalpoje esančius žmones. Po 28 dienų, kurjeriu dirbantis Džimas (Cillian Murphy) atsibunda iš komos ir randa visiškai apleistą Londoną. Netrukus, pirmieji sutikti žmonės jį netikėtai užpuola. Džimą išgelbėja Selena (Naomie Harris) ir Markas (Noah Huntley). Gryžus į slėptuvę, Selena ir Markas paaiškina, jog Anglijos, o gal net ir viso pasaulio populiacija užkrėsta virusu, kuris žmones paverčia nemąstančiomis ir agresyviomis būtybėmis. Trijulė iškeliauja ieškoti Džimo tėvų.
Kadaise siaubo žanras man buvo pats mėgstamiausias. Tiesa, kadaise ir siaubo filmų buvo sukuriama neblogų, o dabar… Nusivažiavo siaubo filmų kūrėjai, bet bala nematė, nusprendžiau pažiūrėti siaubo filmo “REC” perdirbinį – filmą “Karantinas“.
Na, filmas paliko savotišką įspūdį. Viena vertus, filmas tikrai labai įdomus, kita vertus, jame apstu dalykų, kurie bandė sugadinti filmo atmosferą. Na, vienaip ar kitaip, filmas vistiek sukūrė šiokią tokią atmosferą. O prie to atmosferos sukūrimo smarkiai prisidėjo įdėja viską filmuoti viena kamera, nes daugiau ar mažiau, tai filmui suteikia natūralumo jausmą, o siaubo filmui, tai ypač svarbu.
Kalbant apie tą natūralumo jausmą… Pagrindinis dalykas kodėl jį galima jausti, tai faktas, kad filmas nufilmuotas viena kamera. Tai tikrai prideda tam tikrą prieskonį filmui, tačiau kai pradedi suprasti, jog nė joks žmogus nesitampytų su savimi kameros tokioje situacijoje – tas natūralumo jausmas subliūkšta ir pamažu dingsta.
Matt’as(akt. Kyle Gallner) serga vėžiu ir gyvena toli nuo ligoninės, tad šeima nusprendžia nusipirkti namą arčiau jos. Netrukus randamas erdvus ir pigus namas su sava istorija. Ir ta istorija įvarys siaubo namo gyventojams…
Apie filmą teko girdėti įvairiausių liaupsių ir rekomendacijų dar prieš jį pažiūrint. Tačiau filmą pažiūrėti nusprendžiau ne dėl to. Filmą nusprendžiau pažiūrėti dėl tikros istorijos. Juk retokai tenka matyti siaubo filmą su prierašu “paremta tikrais įvykiais”.
Nuo pat pirmų filmo scenų į akis krito Kyle’o Gallner‘o vaidyba, kuri buvo tiesiog puiki ir tikrai mane sužavėjo. Pats aktoriaus vaidmuo buvo nelengvas. Be kita ko, jam reikėjo suvaidinti įvairiausias būsenas: skausmą, baimę, būseną tarp sveiko proto ir beprotybės… Ir turiu pasakyti, kad aktorius tai padarė tikrai įtikinamai. Viena vertus – aktoriaus vaidyba nėra verta Oskaro, kita vertus – gėrėtis ja tikrai galima.
Komentarai