Archive for the Category »Mistika «
Nors ieškojau lengvo ir nuotaikingo filmo, kažko panašaus į filmą “Geležinis žmogus“, nes tikrai nebuvo nei nuotaikos, nei noro žiūrėti kažką įtempto ir sudėtingo, net nesigilinęs apsisprendžiau žiūrėt “Memento” ir net nežinau kodėl taip nusprendžiau. Visgi, nusivylimui vietos mano įraše nebus…
Režisieriaus kėdėje – Christopher Nolan, kuris per savo režisieriaus karjerą yra pastatęs 8 filmus, bei stato dar vieną. Kodėl apie jį užsiminiau nuo pat pradžių ? Tikriausiai todėl, kad tai ką parašysiu, turėtų kažką reikšti ir eiliniam kino mėgėjui. Tarp 8 jau sukurtų C. Nolan’o filmų yra “Memento“, “Betmenas: Pradžia“, “Tamsos Riteris” ir “Prestižas” – visi šie filmai yra interneto giganto IMDB top 250 filmų sąraše. Įspūdinga, taip ?
Filmas pasakoja vaikino, Leonard’o, istoriją. Prieš “incidentą” Leonard’as buvo normalus ir džiaugėsi gyvenimu su savo žmona, tačiau po “incidento”, Leonard’o smegenys buvo pažeistos ir jis prarado gebėjimą į trumpąją atmintį. T.y. jis atsimena viską kas buvo prieš “incidentą”, žino kas jis, kur gyvena, ką veikė iki tol ir pan, tačiau daugiau nebegali įsiminti visiškai nieko. Kas 10 minučių jis pamirštą ką veikė iki tol ir vienintelis būdas jam atsakyt į sau rūpimus klausimus – tatuiruotės ant kūno, nuotraukos, bei mini užrašai, kurie jam padeda susigaudyti aplinkoje. Manot lengva tokios būsenos žmogui ieškoti ir nubausti žmonos žudiką ? Vargu…
Dovanokit, kad truputį sulaužėm tradicijas rašyt kiekvieną dieną, teko truputį išvykt(tapau krikšto tėvu). Toliau viskas vyks po senovei. Prieš išvykdamas, galvojau pažiūrėt kažką ne ilgo ir įdomaus. Už akių užkliuvo filmas “Kubas“. Tiesa, dabar jau nebegaliu pasakyti kur tiksliai aš jį radau, bet tai ir neturėtų rupėti. Pusantros valandos filmas, įdomi įdėja ir tikrai kažkas unikalaus – tiek leido suprasti keli sakiniai scenarijaus aprašymo ir pagrindinė informacija apie filmą. Ką gi, žiūrim ką turim.
Keletas žmonių atsibunda milžiniškame kube, kuris sudarytas iš mažesnių kubų-kambarių. Kiekvienas kambarys turi 6 išėjimus, 5 iš jų žiaurūs spąstai ir tik vienos durys veda į… kitą kambary, su tokiom pačiom sąlygom. Na, pripažinkim, įdėja unikali ir įdomi visais atžvylgiais, o turint omeny, kad būtent įdėjų šiais laikais trūksta, “Kubas” – šauni pramoga vakarui. Bent jau iš įdėjos pusės…
Kita vertus, filmas turi daugiau minusų, nei pliusų, o į klausimą, kurie prideda/atima daugiau balų – paliksiu teisę atsakyti patiems. Jau pačioje pradžioje į akis krinta tai, jog filmas neturi jokios priešistorės, t.y. viskas iškart metama prie veiksmo. Na, žinoma, blogai, kai priešistorė ištempta, tačiau blogiau, kai priešistorės visai nėra, o dar blogiau, kai jos nėra ir jos norisi žiūrovui… Būtų gerai, kad bent filmo eigoje, daugiau ar mažiau, priešistorė atsiskleistų, tačiau filmo eigoje to nepamatysim. Žmonės kube atsirado iš niekur, na, tiksliau, vienas ten atsirado miegodamas, kitas bevalgydamas, trečias išvis nesusigaudo kas vyksta ir žinoma, niekas nieko konkretaus neprisimena.
Turiu pripažinti, jog nemėgstu Nicolas Cage. Esu matęs tik du jo filmus: “Next” ir “Gone in Sixty Seconds” ir abu man nepatiko. Nežinau kodėl, bet tiesiog jaučiu jam antipatiją. Gal tai jo šukuosena? Bet apie “Knowing”, iš pažįstamų žmonių, girdėjau palankių komentarų, tad nusprendžiau pažiūrėti, bet daug nesitikėjau. Stengiausi žiūrėti be išankstinio nusistatymo prieš Cage’a ir buvau maloniai nustebintas. Bent jau iš pradžių…
Filmas prasideda prieš 50 metų. Mokyklos vadovybė nusprendžia užkasti laiko kapsulę su vaikų piešiniais, kuriuose jei pavaizdavo savo įsvaizduojamą ateitį. Viena keista mergaitė, vietoj piešinio, visą lapą užpildo skaičiais. Po 50 metų, atidarius kapsulę, piešiniai išdalijami dabartiniaims vaikams. Mokslininko ir našlio Džono Kostlerio (Nicolas Cage) sūnus Keilebas gauna keistosios mergaitės skaičių lapą. Jį pamatęs ir pradėjęs šifruoti Džonas pastebi, kad jame surašytos visos, nuo 1959 metų įvykusios, katastrofos nusinešusios daug aukų ir įrašytos dar trys neįvykusios.
Siužetas skamba įdomiai ir jis išties įdomus, bent jau 2/3 filmo. Atskleisiu vieną siužeto vingį. Filme pasirodo ateiviai. Nesakysiu kodėl, bet, mano nuomone, tai visiškai sugadino filmą. Pabaiga pakeitė filmo atmosferą. Iš intruguojančio ir paslaptingo jis tiesiog tapo keistu. Džono draugė Diana(Rose Byrne) pabaigoje pradėjo šūkauti ir klykauti. Nicolas Cage’o veidas medinis (kaip visada), šukuosena juokinga (kaip visada) ir jis beveik neparodo emocijų išskyrus apgailėtiną verkimą pabaigoje.Jo veikėjas primena Tom Hanks filme “The Da Vinci Code”, bet dar blankesnis ir toks pat neįdomus.
Mistika – kone rečiausias žanras kalbant apie filmus. Kita vertus, tą mistišką atmosferą sunku sukurti, tai reikalauja tikrai kruopštaus ir atidaus tiek scenaristų, tiek režisierių darbo. Pats mistiką mėgstu, tačiau senokai mačiau kažką tikrai mistiško, tad nusprendžiau pažiūrėti filmą “Paprasti įtariamieji“.
Dabar tikrai gavau tai, ko norėjau ir ieškojau. Tyra mistika, be priedų – nei dramos, nei veiksmo, nei humoro – tieisog mistika. Tiesa, pastarųjų komponentų stygiaus ir nesijaučia. Ta mistiška atmosfera sukuriama nuo pat filmo pradžios ir ji išlieka iki pat jo pabaigos. Na, jei žiūrėdamas filmą nuo pat pirmų scenų bandai spėlioti filmo pabaigą, bet tiesiog negali žinoti ar pataikei ar ne, tuomet manau galima teigti, kad filme mistiška atmosfera sukuriama tikrai nepaviršutiniškai. O kai filme niekas nemaišo į ją įsijausti – dar geriau.
Kad ir koks geras filmas bebūtų, dažnokai tenka skųstis ta neįdomia ir lėtai besivystančia pradžia, kai režisieriai bando parodyti apie ką šis filmas, kokia veikėjų priešistorė ir pan. Šiame filme to nebus. Pirmosios filmo scenos įtraukia visu 100%, tačiau čia jau reikia dėkoti filmo režisieriams, kurie tiesiog meistriškai “įklijavo” įdomią sceną į filmo pradžią ir dar meistriškiau išvinguriavo visą istoriją. Tiesa, ta istorijos priešisotoė, veikėjų pateikimas ir pan. esti ir šiame filme, tačiau čia viskas pateikiama kiek kitaip ir tikrai įdomiai.
Komentarai