Archive for » Rugpjūtis, 2009 «
Kai tik atrodė, jog Paramuont beveik visiškai kontroliavo Marvel filmų leidimą, Disney nupirko Marvel už 4 milijardus dolerių. Marvel generalinis direktorius Ike Perlmutter teigia: “Disney, dėl savo ryšių visose masinių informacinių priemonių srityse ir pasaulinio lygio infrastruktūrinio išsivystymo, yra puikūs Marvel veikėjų namai. Bandome ne padaryti Marvel panašesnę į Disney, bet perduoti truputėli Disney šviesos Marvel.” Trumpiau tariant: Diseny turi geresnę žaislinių figūrėlių gaminimo įrangą.
Disney ir Marvel atstovai pareiškė, jog visi dabar kuriami filmai pasiliks su dabartiniais leidėjais iki tol kol baigsis sutarties galiojimo laikas. Tai reiškia, jog “Žmogus Voras” liks pas Sony, “Iron Man” pas Paramount ir t.t. Įdomu ar Marvel veikėjai taps tokie pat nuvalkioti kaip dauguma Disney veikėjų ir bus pasmerkti amžinai atsirandantiems “tiesiai-į-DVD” leidiniams ir kvailiems žaislams.
Kad ir kaip būtų, Marvel fanai gali laukti didelių pasikeitimų Marvel filmuose ir jau ir taip perpildytoje Amerikietiškų komiksų rinkoje.
1944, antrojo pasaulinio karo įkarštis. Grupelei JAV karių, vadovaujamų Kapitono Džono Milerio, tenka surasti kažkur Normandijoje esantį eilinį Džeimsą Raianą, kurio visi trys broliai mirė kare.
Pagrindiniai veikėjai, tai aštuonių karių gružė, prie kurių vėliau prisideda ir devintasis. Veikėjai įdomūs ir įvairūs. Kai kurie gali pasirodyti karštakošiai ar truputi erzinti, bet pamąstęs kaip pasielgtum panašioje situacijoje pradedi juos suprasti, juk vyksta karas. Pyktis, baimė ir kitos neigiamos emocijos apima net ir patį psichologiškai stipriausią žmogų.
Kapitonas Donas Mileris (Tom Hanks): Nepastovios nuotaikos veikėjas. Kartais linksmas, kartais piktas, šiek tiek uždaras, bet draugiškas. Nemėgsta karo, bet tikina save, jog viskas dėl kitų gerovės.Seržantas Hovartas (Tom Sizemore), eilinis Ričardas Raibenas (Edward Burns), eilinis Danielas Džeksonas (Barry Pepper), eilinis Stenlis Melišas (Adam Goldberg), medikas Irvinas Veidas (Giovanni Ribisi) ir eilinis Adrianas Kaparzas (Vin Diesel) gali pasirodyti pasipūtę ir karštakošiški, bet tuo pačiu ir žmogiški. Filmo metu atsiskleidžia jų charakteriai ir kiekvienas jų savotiški įdomus.Kapralas Timas Apamas (Jeremy Davies) – vertėjas ir kartografas, niekada nelaikęs rankose ginklo ir pakliuvęs į grupę tik todėl, kad moka vokiškai bei prancūziškai. Žmogus pirmą kart matantis karą.
Scenarijus. Iš pažiūros, Vilas Hantingas yra normalus dvidešimtmetis. Jis standartiškai leidžia laisvalaikį, nieko neišsiskiria iš savo draugų tarpo. Esminis skirtumas tarp Vilo ir jo bendraamžius tas, kad Vilas – genijus. Ir, tikriausiai, viskas būtų tekėję sena vaga, jei ne profesorius Geroldas…
Palyginimas. “Gerasis Vilas Hantingas” yra vienas iš tų filmų, kuriuose pasakojama vieno žmogaus istorija. Kažką panašaus galime įžvelgti ir filmuose “Forestas Gampas“, “Įdomi Bendžamino Batomo istorija” ir pan. Tačiau vizualiai, filmas labai panašus į “Atgal į Gamtą“. Abu filmai turi esminių skirtumų ir esminių panašumų. Tarkim, filme “Atgal į Gamtą” viskas pateikiama laisvai, pagrindinis veikėjas žino savo tikslą filme, supranta ko nori ir pan, o “Gerasis Vilas Hantingas” – viskas kitaip – pagrindinis veikėjas nors ir žino klausimus į daugumą sudėtingų atsakymų(visgi jis – genijus), tačiau nesugeba atsakyti į elementarius, su juo susijusius klausimus, kas savotiškai intriguoja ir prikausto prie ekrano. Taip pat įdomu stebėti ir Vilo veikėjo charakterio raidą filme.
Režisūra. Režisieriaus kėdėje, amerikiečių režisierius Gus Van Sant. Per savo karjerą buvo nominuotas dviem oskarais – kaip geriausias režisierius filme “Good Will Hunting” ir filme “Milk“, už geriausiai adaptuotą scenarijų. Realiai, filmo scenarijus buvo rašytas trilerio žanrui, tačiau Gus Van Sant pasirinko kiek kitokį variantą ir pastūmė filmą į dramos žanrą.
Dar viena komiksų ekranizacijos apžvalga mūsų puslapyje. Po ilgokos pertraukos kritau prieš televizorių ir prisiminęs tą linskmą ir neįpareigojančią gilintis į filmą “Iron Man” atsmosferą, nutariau paragauti ir to, ką patiekė režisierius Tim Story. Supykint nesupykino, bet desertu “Fantastiško ketverto” taip pat nepavadinčiau.
Šį kartą istorija pasakoja apie 4 žmones, įsirengusius į kosminę kelionę, kurioje jie atsitiktinai patenka į nežinomų kosminių spindulių audrą. Grįžę į žemę jie pastebi, kad kažkas vyksta. Kažkas, kas smarkiai pakeis herojų likimus…
Pirmiausia, kas krinta į akis(neskaitant Jessica Alba seksualumo), tai gražus ir puikiai atliktas darbas su spec. efektais. Jų filme apstu – tik spėk grožėtis. Įvairiausi ugnies kamuoliai, įspūdingos elektros iškrovos ir dar daugelis kitų įspūdingų spec. efektų – vienas iš nedaugelio šio filmo pliusų.
Dar vienas, neblogas dalykas filme – linskmos situacijos, kuriuos mažų mažiausiai, priverčia šyptelti. Vienintelė ir didžiausia bėda šiame aspekte yra ta, kad tų juokelių buvo mažokai. O tikrai galėjo būti daugiau…
Žymusis James Cameron parašė filmo “Avatar” (Įsikūnijimas) scenarijų dar 1994 ir žadėjo pradėti filmavimą iškart po “Titaniko”. Šia idėją Cameron’as atidėjo net 12 metų. 2006 metais scenarijus buvo pakoreguotas ir prasidėjo filmavimas. Kodėl kūrimas buvo atidėtas 12 metų? Todėl, kad tuo metu egzistavusių technologinių galimybių Cameron’ui neužteko. 60 procentų filmo bus sukurta kompiuteriu. Nesu didelis kompiuterio generuotu vaizdų fanas, bet teigiama, jog “Įsikūnijime” viskas atrodys foto-realistiškai, o 97taisiais tai būtų tiesiog neįmanoma.
Veiksmas vyks tolimoje ateityje. Žmonės keliauja kosmose ir kolonizuoja planetas. Pandoros planetoje žmonių kolonistai sutinka laukinę, bet fiziškai stiprią mėlynos odos ateivių “Navi” civilizaciją. Kadangi žmonės negali kvėpuoti Pandoros atmosferoje, sukuriami, žmonių mintimis valdomi Navi kolnai kurie tyrinėja planetą.
Pagrindinius vaidmenis atlieka Sigourney Weaver (geriausiai žinoma dėl savo vaidmens “Svetimas” kvadriologijoje), neseniai filme “Terminator Salvation” išgarsėjęs Sam Worthington ir Michelle Rodriguez (Greiti ir Įsiutę). Vaidinti taipogi turėjo Michael Biehn (Terminatorius ir Svetimi), bet Cameron’as jį pakeitė nenorėdamas, jog “Įsikūnijimas” būtų perdaug panašus į “Svetimi”.
Jau kurį laiką 
tenka girdėti kalbų apie filmą “Men Who Stares At Goats“. Beprotiškas pavadinimas bei George Clooney, Jeff Bridges, Kevin Spacey ir Ewan McGregor aktorių sąraše. Visi viename filme ?! Vien dėl to verta domėtis filmu. O, juolab, neseniai pasirodė ir filmo pristatomasis filmukas(trailer’is), kuri tikrai linskmas, kupinas juokingų situacijų ir, ko gero, daug geresnis nei kas nors galėjo įsivaizduoti.
Ewan McGregor vaidins žurnalistą, ieškantį įdomios istorijos. Jis suranda Lun Cassady (George Clooney), senstelėjusį, į penciją įšėjusį kareivį, kuris tvirtina, jog kartą dalyvavo valstybės projekte, kuriame buvo treniruojami “psichiniai kariai”. Cassady tvirtina, jog jis buvo… Džedajus. Jeff Bridge žodžiais tariant: “Mes turime sukurti karius-vienuolius, kurie gali eiti kiaurai sienas bei matyti ateitį”. Tik bėda tokia, kad tie kariai praleidžia daugiau laiko bėgdami į sieną, užuot pereidami ją kiaurai.
Taigi pažiūrėkite šį beprotišką, keistą ir tikrai nuotaikingą bei juokingą, pirmąjį filmo “Men Who Stare At Goats” pristatomąjį filmuką. Po 2 minučių tikrai norisi dar…
Pasiilgau tų gerų, tikro veiksmo filmų apie gangsterius, mafiją, narkotikus, policiją ar šiaip žmogeliukus su ginklais, kuriems tiesiog nesiseka. Norėjau kažko įdomaus, įtraukiančio, bet kartu ir įtempto bei logiško scenarijaus. Nes veiksmo filmuose būna tiesiog taip, kad veiksmas kuriamas scenarijaus kokybės sąskaita, o man tas tiesiog nepriimtina. Kažkada per TV rodė filmą “Vejamas baimės“, norėjau jį pažiūrėt, tačiau negalėjau. Dabar pasitaikė puiki proga šią klaidą ištaisyt.
Įvyksta susišaudymas ir nušaunami korumpuoti policininkai. Nusikaltėliai, norėdami sunaikinti nužudimo įkalčius, paveda tai padaryti Džojui(Paul Walker). Jis ginklus paslėpia namuose, tačiau netrukus jie iš ten dingsta ir tampta kito nusikaltimo įrankiu. Džojus, norėdamas išsaugoti savo gyvybę turi rasti ginklą ir jį sunaikinti kol to nespėjo padaryti policija ar kiti tuo suinteresuoti asmenys. Prasideda ginklo paieška, kurios herojai ilgai nepamirš…
Filmas išties neblogas – nenustojantis veiksmas, praturtintas įtemptu ir įdomiu scenariju bei nenuspėjamais siužeto vingiais. Filme esti ir tokių siužeto vingių, kurie tiesiogiai nelabai susiję su pagrindine siužetine linija, tačiau jie ne ką mažiau įdomūs. Žinoma, dėl to filmas prailgsta iki kiek daugiau nei 2 valandų, tačiau žiūrėdamas ir pažiūrėjęs filmą tuo net nemėginau skųstis, bet kita vertus, nenorėjau, kad filmas truktų ilgiau. Trumpai tariant, kaip įtempto veiksmo filmo, trukmė puikiai atitiko mano poreikius. Manau ji turėtų atitikti ir daugelio veiksmo trilerių mėgėjų standartus.
Nors ieškojau lengvo ir nuotaikingo filmo, kažko panašaus į filmą “Geležinis žmogus“, nes tikrai nebuvo nei nuotaikos, nei noro žiūrėti kažką įtempto ir sudėtingo, net nesigilinęs apsisprendžiau žiūrėt “Memento” ir net nežinau kodėl taip nusprendžiau. Visgi, nusivylimui vietos mano įraše nebus…
Režisieriaus kėdėje – Christopher Nolan, kuris per savo režisieriaus karjerą yra pastatęs 8 filmus, bei stato dar vieną. Kodėl apie jį užsiminiau nuo pat pradžių ? Tikriausiai todėl, kad tai ką parašysiu, turėtų kažką reikšti ir eiliniam kino mėgėjui. Tarp 8 jau sukurtų C. Nolan’o filmų yra “Memento“, “Betmenas: Pradžia“, “Tamsos Riteris” ir “Prestižas” – visi šie filmai yra interneto giganto IMDB top 250 filmų sąraše. Įspūdinga, taip ?
Filmas pasakoja vaikino, Leonard’o, istoriją. Prieš “incidentą” Leonard’as buvo normalus ir džiaugėsi gyvenimu su savo žmona, tačiau po “incidento”, Leonard’o smegenys buvo pažeistos ir jis prarado gebėjimą į trumpąją atmintį. T.y. jis atsimena viską kas buvo prieš “incidentą”, žino kas jis, kur gyvena, ką veikė iki tol ir pan, tačiau daugiau nebegali įsiminti visiškai nieko. Kas 10 minučių jis pamirštą ką veikė iki tol ir vienintelis būdas jam atsakyt į sau rūpimus klausimus – tatuiruotės ant kūno, nuotraukos, bei mini užrašai, kurie jam padeda susigaudyti aplinkoje. Manot lengva tokios būsenos žmogui ieškoti ir nubausti žmonos žudiką ? Vargu…
Ar kada nors pasmalsavote kokie, visgi, filmai yra geriausiai įvertinti Oskarų ceremonijų metu, per viso kino istoriją ? Sudarinėdamas šią lentelę pastebėjau, kad tik 2 iš 20 filmų, esančių šiame sąraše, buvo sukurti po naujojo tūkstantmečio, visi kiti – prieš jį. Būtų galima padiskutuoti, ar dabar sukuriami filmai tokie vidutiniški(tokie stiprūs/silpni?), kad kiekvienas kiekvienam sukuria konkurenciją, o gal anksčiau sukuriami filmai tiesiog neturėjo konkurencijos laimėti Oskarams ? O gal, visgi, anksčiau sukuriami filmai tikrai visa galva lenkia dabartinius Holivudo kūrynius ?
Visuomet žavėjausi istoriniais epais. Galbūt todėl, kad mėgstu istoriją, galbūt dėl įspūdingų masinių mūšių scenų, kurių nepamatysi paprastuose veiksmo filmuose – net nežinau. Ir prisiminus savo seną ir kiek apdulkijusią simpatiją istoriniams filmams, akys užkliuvo už filmo “Troja” su Brad’u Pitt’u. Nors į istorinius filmus su didelėmis kino žvaigždėmis žiūriu skeptiškai – šį kart padariau išimtį.
Tikriausiai visi, daugiau ar mažiau, žino tą legendą apie Troją bei karą dėl jos, aprašytą dar Homero “Iliadoje”. Tiesa, nežinau ar galima šį filmą vadinti istoriniu, visgi dar nėra tiksliai išaiškinta ar tas karas buvo ? Nors dauguma kasinėjimų ir atradimų linskta link to, kad tiek Troja, tiek karas dėl jo – iš tikrųjų vyko. Žodžiu, Trojos karalaitis Paris įsimyli gražiausią žemės moterimi tituluojamą Helėnę, kuri yra Spartos karaliaus, Menelajo, žmona. Šie pabėga į Troją, o įniršęs Menelajas kreipiasi pagalbos į savo brolį Argo ir Mikėnų karalių Agamemnoną. Prasidėjo 10 metų trukęs Trojos karas.
Pirmiausia, keistai malonu pasirodė tai, jog režisierius nusprendė pasirinkti kiek kitokį sprendimą, t.y. visą filmą sukti ne apie Pario ir Helėnės meilės istoriją, bet daugiau laiko skirti kovos scenoms ir istorijos pateikimui. O kovos scenų filme netrūko, istorijos papasakojimui taip pat skiriama daug laiko, bet daugiausia filmo veiksmo sukasi apie vieną veikėją, B.Pitt’o suvaidintą personažą, Achilą, apie kurį ir norėčiau parašyti daugiau…
Reikia turėti omeny ir tai, jog šis sąrašas gali keistis, nes tarkim, 16 vietoje esantis filmas “Haris Poteris ir netikras princas” vis dar rodomas kino teatruose, tad jis tikrai aplenks vieną ar kitą konkurentą.
Taip pat įdomu, kad už TOP 20 ribų yra palikti tokie filmai kaip “Žvaigždžių karai“, “Žmogus Voras” ar trečioji filmo “Šrekas” dalis. Keičiantis TOP’ui, jis bus atitinkamai koreguojamas ir mūsų puslapyje.
5 laimėti Oskarai, 4 šio trofėjaus nominacijos, dar 28 laimėjimai ir 7 nominacijos, aukščiausi reitingai įvairiuose filmų vertinimo sistemose ir Jack Nicholson priešakyje – štai kaip atrodo 1975 metų filmas “Skrydis virš gegutės lizdo“.
Tiesa, pasirodė truputį juokinga, jog Jack Nicholson’as į pagrindinio aktoriaus vietą papuolė tik tuomet, kai vaidmens atsisakė kitas aktorius. Kodėl juokinga ? Todėl, kad vargiai įsivaizduoju ką nors geriau suvaidinantį J.Nicholson’o personažą – R.P. McMurphy, kurį ligoninės draugai vadino tiesiog Maku.
Apie vaidybą daug kalbėt net neverta. 2 Oskarai už geriausią vaidybą – J.Nicholson’ui ir Louise Fletcher. Abu pagrindinėse rolėse(leading role). Ir ne veltui daugelis skanduoja, jog tai geriausias Nicholson’o vaidmuo apskritai jo karjeroje. Mano manymu, vaidybą šiame filme galėtume lyginti ir su jo vaidyba “The Shining” filme. Bet kokiu atveju, filme vaidyba – neprilygstamai nuostabi.
Iš pirmo žvilgsnio filmo istorija gan paprasta: McMurphy yra agresyvus, karštakošis ir ūmaus charakterio žmogus, ne vieną naktį praleidęs už grotų. Išėjęs į laisvę, jis dirba fermoje, tačiau jo darbdaviai jį atsiunčia į psichiatrinę ligoninę, kad daktarai išsiaiškintų ar jis yra psichinis ligonis ar perdėtas agresyvumas – tiesiog jo ydingo charakterio bruožas. Ir kaip manote, ar dalinai sveikas ir laisvės ištroškęs, ūmus žmogus, laikysis psichiatrinės ligoninės nustatyto grafiko ? Vargiai… Jis, iškeitęs kalėjimą į psichiatrinę ligoninę, pradeda gaivinti ligonių sąmonę bei ardyti nusistovėjusią ligoninės tvarką.
Pilietinis karas Siera Leonėje prasidėjo 1991, o pasibaigė tik 2002. Šis karas nusinešė dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių ir milijonus pavertė pabėgėliais. Sužinojęs, kad tokiame laikotarpyje vyks filmas su Leonardo DiCaprio, pagalovjau, jog tai bus “eilinė Holivudinė meilės istorija”, bet “Blood Diamond” mane tikrai nustebino. Filmas šiurkštus ir realistiškas. Karas pavaizduojamas ne kaip romantiškas nuotykis (o tai jau pasidarė įprasta). Vadyba, kinematografija, veikėjai, veiksmas… Viskas beveik tobula (tiesą pasakius, mane šiek tiek nuvylė pabaiga, bet tai menkniekis).
Pagrindinis veikėjas – Denis Arčeris (Leonardo DiCaprio) yra deimantų bei ginklų prekeivis. Sudaręs sandorį su Sierra Leone revoliuciniu judėjimu dėl ginklų siuntos, pakliūna į pasieniečių rankas dėl deimantų kontrabandos. Eilinio žvejo Solomono Vendžio (Djimon Hounsou) kaimą užpuolą ir sūnų pagrobia sukilėliai, o patį išvežė į deimantų kasyklas. Solomonas randa milžinišką deimantą ir jį paslepia. Tuo metu, deimantų kasyklą užpuola valstybės pajėgos. Kalėjime, Deniui sužinojus, jog Solomonas rado milžinišką deimantą, Denis sudaro sandorį: Solomonas atiduoda Deniui deimantą, o Denis padeda rasti Solomono šeimą. Pakeliui jie sutinka žurnalistę Mede Bouen (Jennifer Connelly). Tuo metu, sostinę Fritauną užpuola sukilėliai.
Vakar teko pažiūrėti, siaubo filmų režisieriaus, John Carpenter, fantastinį siaubo filmą – “The Thing“. Filmas yra perdirbinys – originali filmo versija buvo išleista dar 1951 metais ir vadinosi “The Thing from Another World“. Visgi, režisierius, su savo numylėtiniu Kurt Russell priešaky, sukūrė perdirbinį, kuris tiek žiūrovų, tiek kritikų vertinamas palankiau už originalą. Ogi retas atvejis šiais laikais…
12 žmonių grupelė gyvena Aliaskoje, JAV mokslinių tyrimų laboratorijoje. Atskirta nuo pasaulio, žmonių grupelė susilaukia netikėto svečio – padaro. Juokinga, kad scenarijų aprašiau vos dviem sakiniais, tačiau net nesinori atskleisti nieko daugiau, išskyrus tuos faktus, kuriuos paminėjau. Nes atskleidus daugiau – tiesiog sugadinsiu dalį filmo malonumo. Įdomi detalė ta, kad filme nėra nė vienos aktorės moters. Režisierius minėjo, jog viena aktorė buvo, tačiau jai tapus nėščiai, ji buvo pakeista kitu aktoriumi.
Šių laikų filmuose mes galime pamatyti įvairiausių ateivių – žmones drąskančių(”Vyrai juodais drabužiais“), žmoniją naikinančių(”Nepriklausomybės diena“), žmoniją gelbstinčių(”Diena, kai sustojo žemė“) ir pan. tačiau tokių unikalių ir visapusiškai įdomių ateivių, kokius galime pamatyti “Padare” – matyti neteko. Nebandysiu atskleisti ką konkrečiai jie darys, kaip atrodys, kokia jų paskirtis filme – susidomėję filmu, galės patys viską pamatyti.
“The War of the Worlds” yra 1898 metais, Anglų rašytojo H. G. Wells (dar žinomo kaip “Mokslinės Fantastikos Tėvas”)parašyta novelė, pasakojanti apie marsiečių invaziją į Angliją. Novelė padarė milžinišką įtaką pop-kultūrai, mokslinės fantastikos žanrui, visuomenės požiūriui į nežemišką gyvybę ir sulaukė tęsinių, filmų adaptacijų, miuziklų, radio adaptacijų (tarp jų ir garsioji 1938 m. Orson Welles’o radio adaptacija sukėlusi masinę paniką Amerikoje). Nekeista, kad populiari istorija sulaukė dar vienos adaptacijos, keista tai, jog sulaukė net trijų vienu metu. Manau, jog beveik visi girdėjo apie 2005 metų Birželį pasirodžiusią Spielberg’o versiją, bet tą patį mėnesį pasirodė dar dvi. Viena sukurta nepriklausomų kino kūrėjų, labai tiksliai sekanti originaliosios novelės istoriją, kita – liūdnai pagarsėjusios “Asylum” studijos adaptacija. Sukurtas už milijoną dolerių, tiesiai į DVD formatą nukeliavęs ir net kino teatruose nepasirodęs filmas buvo išleistas viena diena prieš Spielberg’o versijos premjerą. Rašysiu tik apie Spielberg’o versiją, nes kitos labai prastos.
Rėjus Ferjeris (Tom Cruise) – eilinis vyrukas gyvenantis Niudžersyje. Išsiskyręs, dirba uoste, savaitgalį pasi jį atvažiuoja vaikai. Per vieną tokį savaitgalį kai kurios pasaulio vietos, tarp jų ir Niudžersis patiria elektromagnetinį pulsą, kuris sugadina visus elektrinius ir mechaninius prietaisus, o iš po žemių išlenda milžiniški trikojai robotai ir pradeda viską griauti. Rėjus, jo dukra Reičel (Dakota Fanning) ir sūnus Robis(Justin Chatwin) sprunka į Bostoną. Įvykių vieta pakeista iš XIX amžiaus Anglijos į dabartinę Ameriką. Kai kuriuos tai piktina, bet nemanau, jog tai didelė bėda, be to, jei filmas būtų vykęs senovėje, būtų mažiau patrauklus dabartinei Amerikietiškai auditorijai.
Komentarai