Archive for » Liepa, 2009 «
Kriminalai grįžta. Tiksliau jie grįžo prieš beveik 15 metų, būtent tada Michael Mann pastatė kriminalinę dramą “Karštis“. Christopher Nolan minėjo, jog “The Dark Knight” pradžią darė įkvėptas būtent filmo “Heat“, kuris yra tikrai ne eilinis savo žanre. Kodėl ? Skaitom toliau ir analizuojam.
Visų pirmiausia, filme vaidina Al Pacino ir Robert De Niro, o tai filmui garantuoja 2 dalykus – puikią reklamą ir mažų mažiausiai gerą vaidybą. O vaidyba buvo tikrai nuostabi. Al Pacino kuo puikiausiai perteikė policininko, priklausomo nuo savo darbo, emocijas ir sukurė tikrovišką atmosferą aplink savo charakterį, o Robert’as De Niro buvo pavestas sukurti protingo, bei šaltakraujiško plėšiko personažą. Ir, beje, padarė savo darbą taip pat puikiai. Abu šių aktorių personažai turėjo savo charakterius, savo prioriterus ir savo idiologiją, kurių laikėsi nuo pat filmo pradžios, iki pat jo pabaigos, kas tikrai sužavėjo. Filmui įsibegėjus jau buvo atskleisti abiejų personažų charakteriai, kurie nekito viso filmo metu, o kritinėse situacijuose, kai personažai turėjo rinktis ar jų idiologijos siekimas, ar tai, kas tiesiog buvo geriau, su ironiška šypsena galėjom nuspėti jų pasirinkimus. Apie kitus aktorius kalbėti neverta, nes beveik visą filmą ekranuose matėm tik Al Pacino ir Robert’ą De Niro.
Po 1997 m. J. Schumacher’io pokšto pavadinimu “Batman and Robin”, daug kas manė, kad “Betmeno” franšizė mirusi, kol 2005 pasirodė C. Nolan’o “Batman Begins”. Dauguma kritikų ir kino mėgėjų teigia, kad tai pats geriausias, iki tol sukurtas, Betmenas, tad nenuostabu, kad pasklidus gandams apie Nolan’o režisuojamą tęsinį, visi fanai užsidegė nekantrumu. Šurmulį dar padidino netikėta, ką tik pasibaigus filmavimui įvykusi, H. Ledger’io mirtis. Pirmieji žiūrovų įspūdžiai buvo teigiami. Filmas buvo giriamas ir net lyginamas su “Krikštatėviu”. Dabar “Tamsos Riteris” puikuojasi geriausių filmų dešimtukuose. Dauguma jį giria, kai kurie peikia, šis filmas buvo išleistas gan seniai ir tikriausiai visi jį matė, tad noriu jį truputi paanalizuoti.
Pradedant aktoriais, sąrašas gan įspūdingas. Populiarumo viršūnes pasiekę Christian Bale ir Heath Ledger, sparčiai kylantis Aaron Eckhart, visiems gerai žinomi Morgan Freeman ir Gary Oldman. Geras režisierius. “Batman Begins”, “Memento” ir “The Prestige” išties puikūs filmai. Gera komanda – vienas iš pagrindinių šio filmo sėkmės šaltinių. Vaidyba nuostabi. Visi aktoriai vaidina tiesiog puikiai. C. Bale puikus kaip visada, bet būtina išskirti Heath’ą Ledger’į. Tik išėjus filmui daug kas prognozavo Oskaro laimėjimą ir jie buvo teisūs. Ar jis to vertas? Taip! Ledger’is puikiai pavaizdavo psichopatą klouno kostiume. Išdrįsčiau pavadinti šiurpą keliantį Ledgerio pasirodymą vienu iš geriausių kada nors man matytų.
Tos linksmos ir nuotaikingos “Geležinio žmogaus” atmosferos, kuri nepaleidžia manęs iki šiol, pagautas, nutariau pažiūrėti kažką linksmo ir nuotaikingo. O kur visada galima rast gerą nuotaiką ? Žinoma, animaciniuose filmuose.
Akys užkliuvo už “WALL-E“, apie kurį girdėjau tik gerų atsiliepimų. O ir IMDB įvertinimas tikrai aukštas, ir, beje, aukščiausias iš visų animacinių filmų. Ką gi, žiūrim.
Ir vėlgi gavau ne visiškai tai ko tikėjausi. Jei ieškojau kažko panašaus į Ledynmetį, tai gavau animaciją, kuriai netgi sunku rasti palyginimą, nes filmukas tikrai unikalus, tiek istorija, tiek jos pateikimu. Taipogi, filmuko kūrėjai netgi pabandė sulaužyti tos linksmos animacinių filmų atmosferos standartus. Jei mes įpratę matyti, jog animacjoje komedija dominuoja pirmajame plane, o tuomet jau įvairiausi prieskoniai(veiksmas, nuotykiai, romantika ir t.t.) pasilieka antrajame plane, tai “WALL-E” kūrėjai pirmajame plane sukūrė romantiką, o nuotykius ir komediją – jau antrame plane.
Jei internete ieškosite pačio blogiausio kada nors sukurto filmo, tai greičiausiai rasite “Plan 9 from outer space“. Jį sukūrė garsusis Edward‘as D. Wood‘as jaunesnysis, dar žinomas kaip pats blogiausias režisierius per visą kino istoriją. Apie šio žmogaus gyvenimą ir karjierą ir pasakoja šis filmas.
Ar Ed‘o Wood‘o filmai išties tokie blogi? Taip! Jie nufilmuote per saviatę, aktoriai surinkti “nuo gatvės”, dažniausiai tie kurie finansavo jo filmus. Juose visiškai neatkreiptas dėmesys į smulkmenas. Vidurdienis pasikeičia į naktį akimirksniu. Eidami aktoriai netyčia užkliūna už kartoninų antkapių ir juos nuverčia, kai kurie kadrai panaudojami porą kartų, skraidančios lėkštės akivaizdžiai netikros, matosi netgi siūlai ant kurių jos pakabintos, bet Ed‘ui tai visiškai nesvarbu. Jam svarbiausia istorija kurią jis nori papasakoti. Wood‘as įkvėpmio sėmėsi iš Orson‘o Welles‘o – žmogaus vadinamu pačiu geriausiumi režsieriumi per visą kino istoriją. Kartą susitikę jie aptarė kino prasmę. Jie visiškai skirtingi, bet pukiai vienas kitą supranta. Ironiška…
Šį kart, šeštadienio vakarą nutariau paįvarinti veiksmo filmu. Ieškojau kažko panašaus į “Transformerius“, t.y. filmo, kuriame nereikėtų per daug gilintis į scenarijų ar sukuriamus veikėjus. Ieškojau filmo, kuris tiesiog atpalaiduotų ir leistų grožėtis lengvu, veiksmo kupinu scenarijumi. Ir prisiminus draugo rekomendaciją – nutariau pažiūrėti “Geležinį žmogų“.
Ar gavau tai ko tikėjausi ? Oi ne… Užuot gavęs lengvą veikmso filmą, gavau dešimteriopai mano vakaro lūkesčius pateisinusią komiksų ekranizaciją. Net keista pagalvojus kodėl šio filmo nebuvau matęs iki pat šiol. Na, apie viską nuo pradžių.
Tony Stark – technologijų pasaulio genijus, sukūręs naują ginklų kartą Amerikai, kad ši palaikytų taiką pasaulyje. Tačiau sužinojęs, kad kažkas nutekina jo kuriamus ginklus teroristams – jis pats imasi darbo.
Ir dar vienas, tikrais įvykiais paremtas filmas. Tik šį kart tai sužinojau jau filmui prasidėjus, o ne prieš jį pažiūrint. Tiesa, “Klasė” turi keletą esminių skirtumų, jei filmą lyginsim su prieš tai mano matytais tikrais įvykiais paremtais filmais.
Visų pirmiausia, filmas pastatytas ne holivude. Ir net ne Amerikoje, o gan toli nuo jos, bet arti mūsų. Filmą pastatė netolimi mūsų kaimynai estai. Ir dėl šio fakto filmo kokybė nė kiek nenukentėjo, anaiptol, drįsčiau abejoti ar kas nors galėjo filmo įdėją įgyvendinti geriau.
Visų antra, filmas pastatytas remiantis labai jau gyvenimiška(bent jau iš moksleivių pusės) įdėja. Patyčios ir smurtas – štai apie ką šis filmas.
Filmo istorija sukasi apie vieną klasę, kurioje mokosi Josepas – klasės moksliukas, nuolat kenčiantis klasės draugų patyčias, smurtą bei neapykantos proveržius. Klasiokai be jokio gailesčio tyčiojasi iš Josepo visais įmanomais ir kasdien vis žiauresniais būdais.
“Atgal į gamtą” – dar vienas tikrais įvykiais paremtas holivudinis filmas. Tiesa, ši istorija tikrai savotiška ir, drįsčiau teigti, kad kažkiek… Na, tarkim aš tikrai nesielgčiau taip, kaip pasakojama šioje istorijoje.
O istorija sako, jog apie 1990-uosius metus, jaunas, 20 metų vaikinukas, Christopher McCandless, pabaigęs mokyklą ir prisiskaitęs Tolstojaus ir M.Tveno knygų, nusprendžia, kad materealusis pasaulis – ne jam. Paaukojęs tėvų, koledžui skirtus pinigus labdarai, jis keliauja po Ameriką be pinigų, po truputėlį bandydamas įgyvendinti savo svajonę – nukeliauti į Aliaską ir ten praleisti visą savo likusį gyvenimą.
Filmo režisierius, Sean Penn, 10 metų įkalbinėjo vaikino tėvus, kad šie leistų statyti filmą apie jų sūnų. Galiausiai, tėvai sutiko ir visaip kaip tik galėjo, režisieriui padėjo statyti šį filmą.
Senėjimas ir mirtis – vienos didžiausių žmogaus baimių. Tai natūralus ir neišvengiamas procesas vykstantis visuose gyvuose organizmuose, bet įsvaizduokite tokį žmogų kuris nesensta, o kasmet tampa vis jaunesnis. Štai apie ką pasakoja David’as Fincher’is šioje F. Scott Fitzgerald’o sukurtos istorijos adaptacijoje.
1918 metai, ką tik pasibaigė pirmas pasaulinis karas. Bendžaminas Batonas (Brad Pitt) gimsta visiškai pasenęs. Jo būklė lyg mirštančio aštuoniasdešimtmečio. Jis aklas, kurčias, vos kvėpuojantis, o jį begimdydama motina miršta. Įniršęs ir pasimetęs tėvas palieka ką tik gimusį kūdikį prie senyvo amžiaus žmonių prieglaudos laiptų. Jį radusi vietinė darbuotoja nusprendžia pasirūpinti neįprastu kūdikiu iki jam prognozuojamos mirties, bet pastebi, kad užuot miręs, jis jaunėja. Kiek paaugęs Bendžaminas susipažįsta su bendraamže Deise (Cate Blanchett). Jų keliai susipina ir išsiskiria per visą filmą (labai panašiai į Dženės ir Foresto santykius garsiajame “Forrest Gump”).
Jau senokai teko matyti karinį filmą, tad nusprendžiau atgaivinti savo mirusį žanrą, pažiūrėdamas “Išminuotojų būrys“. Filmas nenuvylė, bet paliko dviprasmišką įspūdį.
Skirtingai nei panašiuose kariniuose filmuose, šiame istorija sukasi apie Išminuotojų būrį, į kurį patenka patyręs ir bebaimis išminuotojas, spjaunantis mirčiai į akis. Kažkiek banaloka, bet šio kario charakteris pateiktas ganėtinai įdomiai.
Filmo scenarijus turėjo tiesiog puikiais galimybės sukurti veiksmo ir spec. efektų filmą, tačiau režisierius pasirinko kiek kitokį filmo pateikimo būdą. Užuot sukuręs veiksmo filmą, jis sukūrė ganėtinai įtemptą trilerį su šiek tiek dramos prieskonio. Ar režisierius apsiriko pastatydamas būtent tokį filmą – skonio reikalas.
Filmo pradžia buvo išties įdomi ir įtraukianti, tačiau filmui įsibėgėjant, jį žiūrėti darėsi vis nuobodžiau ir nuobodžiau.
Humoras – ko gero pati subjektyviausia filmų detalė. Ko gero kiekvienas turi savo unikalų, specifinį humoro jausmą, tačiau “Pagirios Las Vegase” yra vienas iš tokių filmų, kurie turėtų patikti kone kiekvienam! Nors kita vertus, filmo kūrėjai labiau orientavosi į jaunesniąją publiką, tačiau filmas turėtų sukelti juoką ir vyresniam žiūrovui.
Filmas tikrai yra iš tų, kuriuos bus galima žiūrėti ne vieną ir ne du kartus. Tikrai, nebeatmenu komedijos, kuri galėtų bent kažkiek lygintis su “Pagirios Las Vegase“. Kita vertus, “Haroldas ir Kumaras”, “Kietakiaušiai” ar “Žąsine, kur mano automobilis”, yra kažkiek panašūs tiek savo istorija, tiek sukeliamomis juoko dozėmis.
Tiesa, nors pati filmo įdėja kone identiška filmo “Žąsine, kur mano automobilis” įdėjai, “Pagirios Las Vegase“, ko gero, daug geresnis už savo “pirmtaką”. Realistiškesnės situacijos, daugiau juokelių, labiau įtraukiantis scenarijus – kažkas tokio, kodėl drysčiau pripažinti “Pagirios Las Vegase” pranašumą.
“Terminatorius: Išsigelbėjimas” – ketvritoji legendinės, dar 1984 J. Cameron’o sukurtos, Terminatoriaus serijos dalis. Esu didelis Terminatoriaus fanas, tad tik išgirdęs apie filmo kūrimą pradėjau laukti su nekantrumu, bet giliai širdyje žinojau, kad tai eilinis bandymas pasipelnyti iš gerai žinomos kino franšizės. Kai sužinojau, kad režisierius – Joseph McGinty Nichol, dar žinomas kaip McG, mano nuogastavimai pradėjo tvirtintis. Režisierius kūręs “Čarlio Angelus” dabar kuria Terminatorių…
“Terminatorius: Išsigelbėjimas” – pirmasis Terminatoriaus serijos filmas, nebenaudojantis senosios “Terminatoriaus filmo formulės”, pagal kurią Skynet programa iš ateities atsiunčia terminatorių kuris turi nužudyti Džoną Konorą, o žmonijos pasipriešinimo pajėgos atsiunčia kitą, kuris turi Džoną apsaugoti. Šis filmas vyksta 2018, kai Skynet įvykdė tris milijardus gyvybių nusinešusį žmonijos holokaustą, dar žinomą kaip Teismo Dieną (Judgement Day) ir robotų armija kariauja prieš likusių žmonių pasipriešinimą.
Matt’as(akt. Kyle Gallner) serga vėžiu ir gyvena toli nuo ligoninės, tad šeima nusprendžia nusipirkti namą arčiau jos. Netrukus randamas erdvus ir pigus namas su sava istorija. Ir ta istorija įvarys siaubo namo gyventojams…
Apie filmą teko girdėti įvairiausių liaupsių ir rekomendacijų dar prieš jį pažiūrint. Tačiau filmą pažiūrėti nusprendžiau ne dėl to. Filmą nusprendžiau pažiūrėti dėl tikros istorijos. Juk retokai tenka matyti siaubo filmą su prierašu “paremta tikrais įvykiais”.
Nuo pat pirmų filmo scenų į akis krito Kyle’o Gallner‘o vaidyba, kuri buvo tiesiog puiki ir tikrai mane sužavėjo. Pats aktoriaus vaidmuo buvo nelengvas. Be kita ko, jam reikėjo suvaidinti įvairiausias būsenas: skausmą, baimę, būseną tarp sveiko proto ir beprotybės… Ir turiu pasakyti, kad aktorius tai padarė tikrai įtikinamai. Viena vertus – aktoriaus vaidyba nėra verta Oskaro, kita vertus – gėrėtis ja tikrai galima.
“Žvaigždžių Kelias” (”Star Trek“) yra kultinis JAV televizijos serialas sukurtas Gene Roddenberry 1966 m. ir sulaukęs 6 tęsinių, 11 filmų, dešimčių kompiuterinių žaidimų ir šimtų knygų. “Žvaigždžių Kelias” vis dar yra viena iš labiausiai JAV pop kultūrą įtakojusių kino franšizių.
Turiu pripažinti, kad nebuvau didelis “Žvaigždžių Kelio” gerbėjas, tiesą sakant, nesu matęs nei vieno ankstesnio “Star Trek” serijos filmo ar serialo serijos, tad naujienos apie naują dalį manęs nesujaudino ir visiškai nenustebino. Pastarieji metai – komiksų adaptacijų ir seniai užmirštų idėjų prikėlimo aukso amžius, tad nenuostabu, kad atėjo ir “Žvaigždžių Kelio” eilė. Studija daug mažiau rizikuoja kurdama tęsinį jau daug gerbėjų turinčiai kino franšizei ir beveik užsigarantuoja pelną. Smagu pamatyti vaikystėje pamėgto filmo tęsinį ar komikso adaptaciją, bet, kai studijos galvoje tik pelnas, gauname tokius atmestinai sukurtus filmus kaip “Iksmenai: Pradžia” ar “Drakonų Kova: Evoliucija”.
Dar 1940-aisiais gyvavo super-herojų grupelė pasivadinusi Stebėtojų lyga. Praėjus daugybei metų, po Stebėtojų lygos iširimo, nužudomas vienas iš buvusių jos narių. Roršakas(akt. Jackie Earle Haley) mano, jog kažkas kesinasi į buvusių super-herojų gyvybes ir pradeda domėtis šituo reikalu. Galiausiai, spontaniškų sprendimų užvaldyti likę grupės nariai vėl apsivelka senuosius kostiumus. Niekas net negalėjo pagalvoti, kad siužeto vingiai bus tokie nenuspėjami…
Komiksų ekranizacijos visuomet buvo įdomios kino mėgėjams. Tai taip pat puikus būdas patraukti žiūrovo akį, bei pasipelnyti iš seniai žinomos įdėjos. “Stebėtojų lyga” – ne išimtis, taip pat garsiai reklamuota ir sulaukusi gausybės žiūrovų dėmesio. Tiesa, reklama buvo kiek apgaulinga, tad tie, kurie eidami į filmą tikėjosi kažko panašaus į “Tamsos Riterį” – smarkiai apsiriko. Filme nėra nei gausybės veiksmo, nei įpatingų super-herojų. Visgi, tik vienas filmo herojus turėjo išskirtinių galių, o kiti buvo tiesiog žmonės su kostiumais…
Komentarai